Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis bus sujungtas erdvia galerija, per kurią bus patogu judėti tarp terminalų.
Oro uosto laukimo zonoje atsiras specialios erdvės, kurių iki šiol nebuvo arba jos buvo mažiau erdvios, bus įrengtos specialios laisvai prieinamos erdvės keliaujantiems su vaikais ir paaugliais, susikaupimo kambarys. Atsiras ir daugiau darbui pritaikytų zonų su kėdėmis, elektros lizdais ir pan. Keisis ir verslo klubo interjeras bei jo suteikiami patogumai.
Šiuo metu Vilniaus oro uosto komercinių erdvių plotas siekia apie 3,3 tūkst. kv. metrų. Pastačius naują išvykimo terminalą ir sujungus jį su esama infrastruktūra, komercinėms patalpoms skirtas plotas išaugs iki 5 tūkst. kv. metrų. Iš jų 1,9 tūkst. kv. metrų bus skirti „Duty free“ parduotuvėms.
Po statybų ir rekonstrukcijos darbų Vilniaus oro uoste nuo 9 iki 13 padaugės ir kavinių bei restoranų.
Pateikė užsakymą „Lego“ detalių gamintojui
Vilniaus oro uosto teritorijoje tęsiantis naujojo išvykimo terminalo statybų darbams, savąją statinio versiją pristatė „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas. Jis iš 13,7 tūkst. detalių surinko būsimojo išvykimo terminalo modelį, kurį esamame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale gyvai apžiūrėti gali visi norintieji. Vėliau jį numatoma demonstruoti įvairiuose renginiuose, konferencijose, parodose.
„Buvo kūrybinių kančių – dirbau ilgai ir sunkiai, – šypsosi R.Mikšiūnas. – Nors terminalas atrodo paprastas, yra ką veikti. Kai matai vaizdą programoje, nežinai, kaip jis materializuosis. Bet rezultatu esu labai patenkintas“.
Ruoštis išvykimo terminalo „Lego“ versijos statyboms architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas R.Mikšiūnas pradėjo dar balandį. Daugiausiai laiko, dvi savaites, užtruko modelio dizaino ir jo maketo kūrimas. Reikėjo išanalizuoti esamą pastato 3D modelį, tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kokių „Lego“ detalių modeliui reikės, pateikti tikslų užsakymą „Lego“ detalių gamintojui.
15 kg svorio siuntiniui pasiekus R.Mikšiūną, prasidėjo konstravimas. Skrupulingam darbui reikėjo 7 dienų, dirbant nuo 18 val. ryto iki 24 val. vakaro su aštuoniais pagalbininkais.
„Man tai – pirmas oro uosto terminalo „Lego“ maketas ir vienas iš didžiausių darbų, kokius esu atlikęs. Bene sudėtingiausia užduotis buvo atkartoti išvykimo terminalo fasado architektūros sprendinius. Nepaisant sudėtingumo įgyvendinti, projektas man labai įdomus ir asmeniškai svarbus – sakyčiau, jog esu neformalus Vilniaus ambasadorius“, – kalbėjo R.Mikšiūnas.
Prognozuoja dvigubai didesnius srautus
„Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį keleivių srautai Vilniaus oro uoste dvigubės, todėl naujas išvykimo terminalas tiesiog būtinas“, – sakė Arnas Dūmanas, Lietuvos oro uostų Plėtros departamento direktorius.
Dabartinis išvykimo terminalas planuotas aptarnauti 3,5 mln. keleivių. Realiai per metus jų būna 5 mln. „Yra buvę, kad išvykimo laukiantys keleiviai stovėjo ir ant panduso prie įėjimo į terminalą“, – sakė A.Dūmanas. Pastačius naująjį terminalą manoma, kad jame artimiausią dešimtmetį kasmet apsilankys 8 mln. keliautojų.
Terminalo statybos darbus atliks „Eikos statyba“. Skaičiuojama, kad jie atsieis 50,2 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu. Pridėjus numatomas įdiegti technologijas, kaina išauga iki 70 mln. eurų.
Statybos oficialiai pradėtos šių metų sausio paskutinę dieną.
„Eikos statyba“ įsipareigojo iki 2024 metų pabaigos pastatyti 14,4 tūkst. kv. metrų ploto terminalą bei pertvarkyti 34 tūkst. kv. metrų oro uosto prieigų. Jei darbai eisis pagal planą, terminalas pradės veikti 2025 m. pirmąjį ketvirtį.
Anot A.Dūmano, kol kas didesnių keblumų su medžiagų statyboms tiekimu neklyla, o darbų grafikas lenkiamas trimis savaitėmis.
Pokyčiai Vilniaus oro uoste – ne tik išvykimo terminalo statybų projektas, bet ir inovacijų diegimo platforma, kai moderniausios technologijos bus pasitelktos oro uostų efektyvumui didinti ir keleivių patogumui.
Kaip anksčiau yra sakęs laikinasis Lietuvos oro uostų vadovas Aurimas Stikliūnas, ankstesni terminalai buvo plečiami į aerodromo pusę, o ne lygiagrečiai visai oro uosto teritorijai. Pastačius šį keleivių terminalą, bus atnaujinami ir konvertuojami senieji terminalai, plėtra ir modernizacija planuojama etapais.
Išimtinai terminalui pritaikyta sistema
2024 metų antroje pusėje Vilniaus oro uoste planuojama įdiegti moderniausią Pabaltijo šalių oro uostuose registruoto bagažo valdymo ir patikros sistemą. Išimtinai naujajam Vilniaus oro uosto išvykimo terminalui pritaikyta sistema leis didinti aptarnaujamų keleivių pralaidumą, automatizuos daugelį saugumo procesų ir tuo pačiu mažins žmogiškosios klaidos riziką, įrengiant keturių lygių aviacinio saugumo patikros sistemą.
Teigiama, kad tai bus viena moderniausių bagažo valdymo ir patikros sistemų Pabaltijo regiono oro uostuose.
Kartu su ja bus diegiama ir moderniausia sprogmenų aptikimo įranga, kuri gebės analizuoti bagažo turinį ir pateikti vaizdą 3D formatu. Bagažas bus tikrinamas keturiais saugumo patikros lygmenimis.
Be sprogmenų aptikimo įrangos Vilniaus oro uoste bus sumontuota visiškai naujo tipo transporterinė ir bagažo rūšiavimo sistema, kurios ilgis sieks apie kilometrą.
Naujoji sistema leis įdiegti ir registruoto bagažo savitarnos terminalus. Keleiviai atiduos savo bagažą savarankiškai, o jis vėliau bus tikrinamas sistemoje ir pakraunamas į orlaivius.
Plės ir Kauno oro uostą
Plečiasi ne tik Vilniaus, bet ir Kauno oro uostas. Čia jau šiemet tikimasi pradėti terminalo ir perono statybas, kurios turėtų baigtis 2025 m. antroje pusėje. Anot A.Dūmano, Kauno oro uoste taip pat reikia didesnio keleivių pralaidumo: jei iki pandemijos Kaunas aptarnaudavo apie milijoną keleivių per metus, tai šiandien – dvigubai daugiau.
