Padėtis iš pirmo žvilgsnio yra itin keista.
Vašingtonas toliau spaudžia Pekiną įvairiomis sankcijomis, ieško ir suranda sąjungininkų draudžiant perduoti puslaidininkių gamybos technologijas Kinijai, pačioje Amerikoje jau draudžiamos kai kurios kiniškos programėlės, ką jau kalbėti apie kai kurių gamintojų išmaniuosius įrenginius.
Bet tuo pat metu milijardierius Elonas Muskas Šanchajuje apsisprendė statyti milžinišką elektromobilių baterijų gamyklą. Tikėtina, kad su JAV valdžios leidimu.
Savo ruožtu Amerika nusiteikusi investuoti milijardus, o kai kuriais apskaičiavimais – iki trilijono dolerių į vadinamąjį antinfliacijos paketą, kuris iš pažiūros susietas su žaliuoju kursu.
Bet tikslas paprastas: turėti savo technologijas, gamyklas savo šalyje, kad valstybė iš esmės galėtų viskuo apsirūpinti pati.
Prasčiausia kol kas Europos padėtis. Mūsų žemyne nėra nei vadinamųjų retųjų metalų, reikalingų brangiausiai šių laikų produkcijai – baterijoms ir išmaniesiems įrenginiams.
Nėra ir tinkamų energijos išteklių, kurie būtini, kad pramonė būtų konkurencinga, kainų.
Tačiau blogiausia, kad nėra ir vienybės.
Europa suka į Kiniją
Pastaraisiais mėnesiais itin pagausėjo vizitų į Pekiną.
Čia lankėsi ne tiktai Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas ar Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, bet ir Europos politikos sunkiasvoriai – Vokietijos kancleris Olafas Scholzas bei Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Suprantama, juos lydėjo ir gausios verslo kompanijų delegacijos.
Neseniai Japonijoje vykusio G7 forumo metu Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charlesis Michelis sakė, kad stabilūs ir konstruktyvūs santykiai su Kinija atitinka abiejų pusių interesus.
„Atsižvelgiant į jos vaidmenį tarptautinėje bendruomenėje ir ekonomikos dydį, Kinijai tenka ypatinga atsakomybė pasaulyje ir ji turi laikytis tarptautinių taisyklių“, – įspėjo Ch.Michelis.
Kitaip tariant, Europa neketina visiškai atsiriboti nuo Kinijos, nors didelės vienybės joje nematyti.
Ne visais atvejais buvo atskleista, dėl ko europiečiai derėjosi Pekine, bet akivaizdu, kad tai susiję su technologijomis, žaliavomis ir ekonominiu bendradarbiavimu, nes stambiesiems Europos koncernams, pavyzdžiui, automobilių gamybos kompanijoms, Kinijos rinka labai svarbi.
Lietuvoje taip pat veikia nemažai šios pramonės sektoriaus gamyklų – „Continental“, „Hella“ ir kitos.
Tad nuo to, kaip užsakovams iš Europos seksis konkuruoti tarptautiniu mastu, priklausys ir šių įmonių ateities perspektyvos.
Išaugo tiktai importas
Tačiau mūsų šaliai iki derybų su Kinija labai toli, nes abiejų valstybių santykiai pašlijo Lietuvai įsteigus Taivaniečių atstovybę.
„Akivaizdu, kad mes ekonominių reikalų su Kinija kol kas nespręsime, pirmiausia reikia atkurti bent vienodą ambasadų darbuotojų skaičių“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Jis pažymėjo, kad ekonominiai santykiai su Kinija jau nėra tokie įtempti kaip prasidėjus nesutarimams dėl Taivano. Tuomet kinai rasdavo priežasčių nevykdyti net tų užsakymų, už kuriuos jau buvo apmokėta.
„Dabar Kinija mielai didina visų prekių grupių eksportą į Lietuvą.
Praėjusiais metais apskritai importas iš Kinijos buvo rekordinis ir siekė 2 mlrd. eurų, nors dar prieš kylant ginčams su Pekinu jo vertė būdavo 1,2–1,3 mlrd. eurų per metus. Tačiau mūsų eksportas pernai siekė vos 45 mln. eurų.
Jis yra labai ribotas, parduodamos tik tos prekės, kurių reikia pačiai Kinijai, – specialūs lydiniai, optikos gaminiai, lazeriai. O prekyba maisto produktais ar gėrimais visiškai sustojusi“, – pasakojo LPK vadovas.
Vienybe net nekvepia
Pasak V.Janulevičiaus, pasaulio ekonomikos tikrai laukia nemaži sukrėtimai, ypač po to, kai JAV paskelbė apie antiinfliacijos paketą: „Šis aktas bus didžiausias Amerikos ekonomikos stimulas per pastarąjį šimtmetį, subsidijos gali siekti net trilijoną dolerių.“
Savo ruožtu Kinija irgi kviečia užsienio kompanijas pas save. Tuo metu Europos Sąjunga yra susiskaldžiusi, nėra jokio rimto atsako nei JAV, nei Kinijai.
Anot pašnekovo, Prancūzijos prezidento E.Macrono vizitas apskritai laidoja viltis, kad mes galime turėti vertikaliai integruotą savo pramonę.
Mat šis politikas pareiškė, kad Europa Taivano atžvilgiu neturėtų sekti JAV pėdomis, nes taip neva rizikuoja įsivelti į ne savo krizes. Tačiau tai sukėlė nemažai kritikos visoje ES.
„Tikiuosi, kad ES lyderių viešnagės Kinijoje nėra nereikalingos diskusijos su JAV dalis, bet tas, kuris blaškosi ir bando laviruoti, lieka prie suskilusios geldos“, – sakė V.Janulevičius.
Jo teigimu, kiekvienam stambiam pasaulio ekonomikos žaidėjui privaloma užsitikrinti strateginių žaliavų gamybą. Tai – maistas, energijos ištekliai, farmacija, netgi kritinė informacinių technologijų struktūra.
Kaip šiuo atveju, kai didieji žaidėjai tampo paklodę kiekvienas į savo pusę, atsilaikyti Lietuvos pramonei? „Jei auginame eksportą į JAV ir tai kol kas neblogai sekasi, reikia toliau tai daryti, tačiau kartu ir diversifikuoti rinkas.
Bet mes turime kelias dideles bėdas. Viena jų – aukštos energijos kainos, kurios niekaip neleidžia stabilizuoti gamybos sąnaudų. Kita – žaliavos.
Iš Rytų mes nieko nebegauname, liko tik Kazachstanas, Uzbekistanas ar Azerbaidžanas, iš kurių galime įsigyti netgi retųjų metalų – silicio, ličio bei kitų, kurie būtini tiek puslaidininkiams, tiek saulės energetikos sektoriui.
Tad mūsų gamintojams reikia stengtis diversifikuoti produktus ir žiūrėti, kad išliktume konkurencingi su savo kainomis“, – kalbėjo LPK prezidentas.
Veikia tik pavieniui
Kol kas ES valstybės daugiausia bando veikti pavieniui.
Tiesa, neseniai ES pirmininkaujanti Švedija paskelbė, kad Bendrija skirs 43 mlrd. eurų finansavimą mikroschemų gamybos projektams. Šios investicijos numatytos tiek iš ES biudžeto, tiek iš privataus kapitalo.
Tokį susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir visos šalys, bet tai greičiausiai tebus formalumas.
Tačiau JAV savo planą dėl lustų gamybos ir technologijų plėtros pristatė dar 2022 m. vasarą ir numatė tam 52,7 mlrd. dolerių.
Be to, pavyzdžiui, Vokietija Amerikos kompanijai „Intel“ siūlo milžiniškas – net 6,8 mlrd. eurų subsidijas, kad tik šioje šalyje būtų pastatyta lustų gamykla. Tai būtų didžiausia tiesioginė investicija šioje šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo – ji siektų 17 mlrd. eurų. Tiesa, žiniasklaida praneša, kad „Intel“ norėtų netgi 10 mlrd. eurų subsidijų.
Savo ruožtu kitos Europos kompanijos mėgina pasinaudoti JAV numatytomis subsidijomis aukštosioms technologijoms.
Ši finansinė paskata buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Vokietijos kompanija „Bosch“ neseniai pranešė įsigijusi Amerikos puslaidininkių gamintoją „TSI Semiconductors“.
Brėžia linijas ilgam
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, šiuo metu yra sprendžiama pasaulio ekonomikos ateitis bent keliems artimiausiems dešimtmečiams.
„Jungtinės Valstijos, metančios milžiniškas subsidijas, iš esmės paskelbė apie deglobalizaciją – jos traukia pramonę pas save. Savo ruožtu Kinija tampa vis mažiau prognozuojamu žaidėju, kai kalbama apie kontraktinę gamybą. Kita vertus, darbo sąnaudos šioje šalyje per pastaruosius dešimt metų smarkiai išaugo, todėl ne visais atvejais tokia gamyba ten yra patraukli.
Tuo metu ES labai svarbu turėti prieigą prie retųjų žemės metalų, kurių Kinija valdo apie 80 procentų. Taip pat susitvarkyti su energijos sąnaudomis, kurios JAV yra gerokai mažesnės, nes Amerika yra išplėtojusi tiek naftos, tiek dujų gavybą. Europai šiuo metu kyla grėsmė netekti tos pramonės dalies, kuri naudoja daug energijos, nes kol kas ES priversta importuoti energijos išteklius“, – aiškino A.Izgorodinas.
Ekonomisto nuomone, dar vienas stabdys yra vadinamieji žalieji reikalavimai dėl anglies dvideginio išmetimo mažinimo, to paties anglies dvideginio pėdsako visoje verslo grandinėje.
„Tai labai reikalingas ir sveikintinas žingsnis kovojant su klimato kaita. Tačiau dėl to ES gamintojų sąnaudos tampa didesnės nei konkurentų.
Europai būtina skubiai reaguoti tiek į JAV, tiek į Kinijos veiksmus ir imtis sprendimų. Kitaip tariant, taip pat skatinti pramonę. Jeigu yra žalieji reikalavimai, viskas gerai, tačiau jiems įgyvendinti reikia ir atitinkamų skatinimo programų“, – aiškino A.Izgorodinas.
Klaustukų labai daug
Eksperto nuomone, dabartiniai globalūs ekonomikos pokyčiai turės tiesioginės įtakos visam Lietuvos ūkiui.
„Tiesa, dėl mūsų pramonės esu šiek tiek ramesnis nei dėl visos Europos. Tiesiog nemažai mūsų įmonių yra užėmusios savo nišas, kuriose labai tvirtai jaučiasi“, – sakė pašnekovas.
Tačiau didžiausia grėsmė išlieka tai, kad, nepaisant augančio Lietuvos pramonės eksporto į JAV ar kitas rinkas, kone visi rodikliai labiausiai priklauso nuo ES pramonės raidos.
„Jeigu Europa laiku reaguos ir sugebės prisitaikyti prie tokių pokyčių, mums tikrai bus labai gerai. Bet jei daug energijos išteklių naudojančios kompanijos persikels į JAV ar kitur, tada mūsų pramonės lauks labai sunkus persitvarkymo laikotarpis“, – prognozavo ekonomistas.
