Tai numatančius Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektus komiteto vardu įregistravo jo pirmininkas Justas Džiugelis.
Seimui priėmus siūlomas pataisas bus įteisintos vienodos sąlygos tiek įtėviui, tiek įmotei, kai yra įvaikinamas vaikas ir suteikiamos atostogos, kuriomis siekiama, kad įvaikintas vaikas priprastų ir adaptuotųsi naujoje aplinkoje ir šeimoje.
Teisę gauti motinystės išmoką už 30 kalendorinių dienų taip pat siūloma nustatyti įmotėms, neturinčioms darbo ar tarnybos santykių (pavyzdžiui, savarankiškai dirbančioms) ir įvaikinusioms vaiką, kurioms nesuteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos pagal Darbo kodeksą.
Seimo komitetas siūlo numatyti, kad įmotėms, kurioms įvaikinus vaiką darbdavys suteikė 30 kalendorinių dienų atostogas, ar įmotėms, neturinčioms darbo ar tarnybos santykių (pavyzdžiui, savarankiškai dirbančioms), motinystės išmoka būtų mokama už 30 kalendorinių dienų imtinai.
Darbo kodekso ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms yra pritarusi Trišalė taryba. Pernai pateiktais preliminariais Trišalės tarybos skaičiavimais, Ligos ir motinystės įstatymo projektu teikiamam pasiūlymui įgyvendinti gali prireikti papildomų biudžeto lėšų – apie 83 tūkst. eurų per metus.
Šiuo metu Darbo kodeksas 30 kalendorinių dienų atostogas numato tik įtėviui, įvaikinusiam vaiką (įmotei nėra numatyta). Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių nuomone, tai yra nelygiavertė padėtis.
Įvaikinus vaiką įtėviui priklauso 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos ir 24 mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Tuo tarpu įmotei tokiu atveju nustatytos tik 24 mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti.
Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nėra numatyta įmotėms mokėti motinystės išmoką, o įtėviui įvaikinus vaiką (vaikus) mokama 30 kalendorinių dienų tėvystės išmoka.
Siūloma, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.
