„Ruduo gali būti sudėtingesnis. Akivaizdu, kad palūkanų kilimas, mažesnė prieiga prie kapitalo, paklausos susitraukimas Lietuvoje egzistuoja, ir mes įžengėme į tą techninę recesiją. Bet ir Vokietija, nuo kurios esame priklausomi eksporto atžvilgiu, įžengė į tą pačią techninę recesiją“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.
„Viskas prasideda nuo gamybos, nuo paklausos, bet persiduoda į kitus dalykus“, – pridūrė jis.
Visgi, LPK prezidentas nemano, kad Lietuva patirs ekonominį nuosmukį, kuris prilygtų patirtam 2008–2009 metų krizės. Tokia prognozė, jo teigimu, paremta tuo, kad Lietuvos valstybė, jos verslas ir žmonės nėra giliai įsiskolinę bei turi daug geresnes skolinimosi sąlygas nei anksčiau.
„Gilesnės duobės būti neturėtų. Mes esame Europos Sąjungoje, kur prieiga prie kapitalo yra kitokia. Priminsiu, kad tada mums tekdavo skolintis už labai brangius procentus iš visai kitų šaltinių, tai buvo ir 8 proc., ir 12 proc. Be to, kaip šalis, mes esame prie mažiau įsiskolinusių. Taip pat ir mūsų žmonės bei verslas nėra įsiskolinęs“, – sakė jis.
„Situacija yra tokia, kad labai baisaus nuosmukio, kaip buvo 2008–2009 metais, tikrai nebus. Bet ilgesnis tūpsnis dėl karo yra įmanomas“,– paminėjo jis.
Išankstiniai Seimo rinkimai ar Vyriausybės atsistatydinimas Lietuvos ekonomikai tik pakenktų
Taip pat V. Janulevičius teigė, kad jeigu dabartinis „čekiukų skandalas“ užsitęs ir baigsis išankstiniais Seimo rinkimais ar Vyriausybės atsistatydinimu, tai neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką. Pasak jo, toks valdžios nesugebėjimas tam tikru laikotarpiu priimti reikalingų sprendimų gali reikšti sumažėjusias reikalingas investicijas ir darbo vietų praradimą.
„Manyčiau, kad visiems reikėtų nusiraminti ir judėti į priekį, nes jeigu mes turėsime politinį nestabilumą, vadinasi, mes neturėsime prieigos prie to paties kapitalo, vadinasi, neinvestuosime ir neišlaikysime darbo vietų. O sprendimų nepriėmimas yra pats blogiausias dalykas, kuris gali tęstis metų metus. Ta situacija aštrėja, bet naudos iš to Lietuvos žmonėms, ekonomikai tikrai nėra. Tad reikėtų susiimti“, – aiškino V. Janulevičius.
Anot jo, funkcionuojantis Seimas ir Vyriausybė yra svarbūs dėl laikui jautrios Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) paramos gavimo ir įsisavinimo, kuris reikalingas sumažinti ekonomikos susitraukimą.
„Labai svarbus šis laikotarpis. Nes kaip mes suveiksime, taip mes galėsime veikti kitus 2–3 metus, nes RRF pinigų įgyvendinimas yra labai trumpas. Iki 2026 metų vasaros. Ir jeigu mes neatliksime numatytų veiksmų, jie bus prarasti. O tie 2,6 mlrd. eurų yra tiesiog dotacija, tiesiog įliejimas į rinką pinigų, kurių reikia. Kad dalinai liksime prie kažkokios suskilusios geldos, tikrai tikėtina. Dėl to reikia dabar skubėti, nes dar yra paskolinė dalis, kuri turi išjudėti“, – sakė jis.
„Įlieti pinigai duos reikalingą postūmį sumažinti kritimo procentinę dalį“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra gegužės pradžioje paskelbė, jog pirmąjį metų ketvirtį BVP, lyginant su 2022 m. spaliu–gruodžiu, smuko 3 proc. Kadangi ekonomika traukėsi antrą ketvirtį paeiliui, Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
