Pašnekovė skaičiuoja: iki pandemijos vokiečiai sudarydavo pusę užsieniečių, atvykusių į Lietuvos kurortus. Tik po jų rikiavosi Izraelio, Latvijos turistai. Tačiau koronavirusas stipriai kirto per jau nusistovėjusias tendencijas. Pavyzdžiui, Birštone užsienio turistų skaičius buvo nukritęs iki 5 proc. Dabar skaičiai po truputį grįžta: užsienio svečių sulaukiama jau 15 proc., kitose įstaigose – 25 proc. „Kodėl negalėtume turėti ir 50 proc.“, – viltingai kalbėjo asociacijos prezidentė.
Ko vokiečiai važiuoja į Lietuvą? Juk ir patys turi kurortų, ir kitos šalys, tarkime, Čekija, kurios kurortai turi ką pasiūlyti, arčiau?
„Sąlygos, kurias siūlome, gana konkurencingos. Vokiečiai turi labai nemažai kurortų, tačiau jiems pas mus pigiau, jei ligonių kasos kompensuos gydymą, kaina bus dar mažesnė. O kokybė, aplinka juos tenkina, juos čia gerai priima, žmonės jau kalba jų kalba, aptarnavimo lygis, kvalifikacija Lietuvos kurortuose aukšta. Svečiai čia randa, ko ieško: poilsio, žalumos, kavinių, sutvarkytą aplinką. Galų gale, visi norime išlėkti kitur“, – vardijo N.Dirginčienė.
Gavo pinigų tyrimams
Gavę žinią apie Vokietijos ligonių kasų palankų sprendimą, neilgai trukus kurortai sulaukė dar vienos, jiems svarbios naujienos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė lėšų kurortologijos tyrimams, todėl Druskininkuose kuriamas pirmasis Lietuvoje kurortologijos tyrimų centras.
„Esame dėkingi nors ir už nedidelę paramą. Prancūzijoje tokiems tyrimams skiriamas milijonas, pas mus – 100–200 tūkst. eurų. Tikimės, kad tai – pradžia ir kad tai tęsis. Nenorime likti užribyje. Jei to nedarysime, Europoje būsime nekonkurencingi“, – sakė pašnekovė.
Dėl vokiečių lietuviai konkuruoja su tokiomis rimtomis varžovėmis kaip Slovakija, Čekija, Vengrija, Viduržemio jūros regiono šalys. Jei kurortologiniai tyrimai nuosekliai būtų daromi jau kuris laikas, N.Dirginčienė neabejoja – įtikinti Vokietijos kasas kompensuoti savo piliečiams gydymą pas mus būtų buvę kur kas paprasčiau.
„Jiems garantavome, kad turime kokybę, kad galime pasiūlyti sertifikuotą gydymą. Mes gydome natūraliais gamtiniais ištekliais. Užsieniečiams reikia mokslinių įrodymų, kad mūsų gydymas iš tiesų padeda sveikatai.
Kažkada moksliniai kurortologiniai tyrimai būdavo labai populiarūs ir dažnai daromi. Iki nepriklausomybės kurortologijos mokslinių tyrimų laboratorijos veikė visuose kurortuose. Vadinasi, turime ir patirties, ir lietuvių mokslininkų.
Tačiau pastaruoju metu tyrimai tebuvo fragmentiški. Štai Klaipėdos universitetas tirs tam tikro segmento žmones, kurie lankosi sanatorijose, ir matuos gydymo poveikį: kaip krenta streso lygis, kaip keičiasi spaudimas, kai taikomos tam tikros gydymo priemonės. Tyrimai turi būti tęstiniai“, – minėjo asociacijos prezidentė.
Jai antrina „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius Artūras Salda.
„Tokie tyrimai pirmiausia reikalingi mūsų šalies bendrai rinkodarai. Į juos kitos šalys, pavyzdžiui, Slovakija, Čekija, Prancūzija, Italija, kasmet investuoja reikšmingas sumas. Nors Lietuvoje natūraliais gamtiniais ištekliais ne tik neatsiliekame, bet galimai ir lenkiame minėtas šalis, joms pralaimime reklaminėje konkurencinėje kovoje.
Puikiai žinome savo pranašumus ir mūsų gydymo teikiamas naudas. Tuo nuolat įsitikina ne tik į sanatorijas atvykstantys lietuviai, tačiau ir jau daug metų kasmet į Lietuvą sanatoriniam gydymui atvykstantys užsieniečiai. Nuolatiniai moksliniai tyrimai tai patvirtintų ir būtų labai rimtas pagrindas reklamai užsienyje, siekiant dar kitų šalių sveikatos draudimų pripažinimo“, – portalui lrytas.lt sakė A.Salda.
Potencialas – labai didelis
Pašnekovas sakė tikintis, jog gavę galimybę dalį savo sveikatinimosi išlaidų susigrąžinti iš Vokietijos ligonių kasų, dar daugiau šios šalies piliečių savo sveikatinimui rinksis Lietuvą. Prognozuoti, kiek dėl šio pripažinimo išaugs srautai, sudėtinga, tačiau potencialas yra labai didelis.
„Sėkmė priklausys tiek nuo pačių sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų pastangų, tiek nuo bendrų Lietuvos rinkodaros pastangų, nes Lietuva apskritai yra menkai žinoma Vokietijoje kaip turistinė kryptis“, – portalui lrytas.lt sakė „Eglės sanatorijos“ generalinis direktorius.
Vis dėlto, jo teigimu, jau ir taip daug metų klientai iš Vokietijos, net ir negaudami kompensacijų iš ligonių kasų, savo sveikatinimui rinkdavosi Lietuvą dėl itin aukštos paslaugų kokybės, profesionalių specialistų, mūsų gydomojo purvo ir mineralinio vandens.
Turistai iš Vokietijos visada sudarė didžiausią užsienio klientų grupę. 2022 m. sveikatinimosi tikslais į Lietuvą atvyko 4 023 klientai iš Vokietijos, kurie vidutiniškai praleido 10 nakvynių. Konkrečiai „Eglės sanatorijoje“ iš jų sveikatinosi 2 525 klientai, kurie vidutiniškai praleido 12 nakvynių.
„Klientai iš Vokietijos išsiskiria atidesniu požiūriu į savo sveikatą – dalį savo atostogų skiria sveikatai atstatyti ir sustiprinti ir, žinoma, ieško, kur geriausiai tai gali padaryti.
Į Lietuvą bendrai ir ypač į mūsų įstaigas Druskininkuose ar Birštone labiausiai jie atvyksta dėl ilgametės patirties sanatorinio gydymo srityje, itin aukštos darbuotojų kompetencijos ir mūsų unikalių gamtinių išteklių: gydomojo purvo, mineralinio vandens. Pati populiariausia yra sanatorinio gydymo programa, į kurią įeina gydytojo konsultacija, penkios procedūros per dieną, apgyvendinimas ir maitinimas. Kartais klientai dar papildomai įsigyja masažų, sparčiai populiarėjančių angliarūgštės injekcijų, kai kurių kitų specifinių procedūrų, kurios labai veiksmingos prie konkretaus susirgimo“, – kalbėjo A.Salda.
Liks vietos vietiniams?
Ar nenutiks taip, kad, padidėjus vokiečių srautui, sanatorijų paslaugos lietuviams taps nebeįperkamos?
„Kainos pas mus tikrai kandžiojasi – ir maisto, ir paslaugų. Tačiau abejoju, ar, atsiradus daug vokiečių turistų, dėl šios priežasties stipriai išaugtų sanatorijų paslaugų kaina. Lietuvos rinkoje vienas negali stipriai išsišokti. Kurortai žino – jei išaugs kainos, turistai nevažiuos. Kol kas įperka ir lietuviai, ir užsieniečiai.
Vokiečiai tikrai visos rinkos neužims. Tarkime, Birštonas – pats lietuviškiausias kurortas, čia lankosi daug vietos gyventojų. Tačiau užsienio turistai įdomūs dėl ilgesnių nakvynių“, – svarstė N.Dirginčienė.
„Vidutinis sanatorijų ir reabilitacijos centrų užimtumas Lietuvoje nėra aukštas, tikrai dar turime daug neišnaudoto potencialo. Be to, išaugęs klientų iš Vokietijos srautas kaip tik turėtų paskatinti kurortų plėtrą, smulkųjį verslą, o galbūt ir pačių sanatorijų plėtrą ar naujų steigimąsi“, – komentavo A.Salda.
Taikinyje – Lenkija
Vokietija – pirmoji iš užsienio šalių, su kurios ligonių kasomis Lietuvos sanatorijoms pasisekė pasiekti tokio susitarimo. Kurortų asociacija yra nusižiūrėjusi dar vieną prioritetinę rinką. Taikinyje – Lenkija.
Anot N.Dirginčienės, tai – didelė šalis, kuri turi ir savų kurortų. Su jais sudėtingiau konkuruoti dėl kainų, tačiau Lenkija – artima kaimynė, todėl tikimasi, kad su ja būtų galima bendradarbiauti.
