Šešėlis statybų aikštelėse pamažu traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Takoskyra tebeegzistuoja – statybvietėse, kuriose darbuojasi įmonės, egzistuojanti tvarka skiriasi nuo privačių namų statybų aikštelių.
„Žinome, kad jų Lietuvoje bet kada gali prireikti“, – patikino pora tadžikų, kurie užkalbinti netruko iš kišenių išsitraukti lapų su išspausdintu skaidriai dirbančiojo ID kodu ir asmens dokumentų. Tąkart abu vyrai aiškino, kad į Lietuvą dirbti atvyko 2020-aisiais ir įsidarbino statybų rangos darbus atliekančioje įmonėje.
Asmens identifikavimo kodas, arba vadinamoji skaidriai dirbančiojo ID, – tai liudijimas, kad žmogus dirba legaliai, yra apdraustas ir moka mokesčius.
„Yra dvi grupės statinių, kurių statybvietėse lankomės. Viena jų – tai didieji statybų objektai, pavyzdžiui, daugiabučiai ar komercinės paskirties pastatai, kuriuos statant dirba ne viena rangos įmonė.
Ir užsakovai, ir rangovai rimtai žiūri į būtinybę darbuotojams turėti ID kodą. Paprastai jie turi parengę kontrolės tvarką, pastatę postus. Tiek kartų, kiek šiemet buvome kontrolės reiduose, ten pažeidimų dėl ID neradome“, – patikino Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, vyriausiasis darbo inspektorius Ramūnas Rakauskas.
Tačiau kitoje grupėje statinių – pavienių gyvenamųjų namų ar jų kvartalų statybvietėse, kur statoma ūkio būdu, šešėlis gana didelis. Anot R.Rakausko, jose dar dažnai nustatoma pažeidimų – randama nelegaliai dirbančių, ID neturinčių statybininkų.
Apskritai statybos sektorius yra rizikingas – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent jame. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingoms valdžios institucijoms sutarus 2022-ųjų balandį įdiegtas skaidriai dirbančiojo ID.
Savininko atsakomybė
R.Rakauskas dirba tą darbą, kuriame ypač reikia emocinio atsparumo. Nelegaliai dirbantys žmonės sugalvoja daugybę priežasčių norėdami pasiteisinti, kodėl, tarkim, rankose laiko mūrininko mentelę. Jie norėtų suminkštinti inspektorių širdis, bet gailesčiui statybvietėse – ne vieta.
Tad ar inspektoriai gali nujausti, kad vienoje ar kitoje statybvietėje darbuojamasi nelegaliai? Paprastai jų automobiliai neturi skiriamųjų ženklų, o nelegaliai dirbantiems žmonėms įtampą kelia kiekvienas artėjantis nepažįstamas automobilis. Ir jie skuba slėptis.
„Situacijų būna įvairių, – patikino R.Rakauskas. – Dažnai regime, kaip mums važiuojant artyn statybininkai dingsta, tarkim, nuo pastolių ar dengiamo stogo. Tačiau šiais laikais tos slėpynės nebegelbėja. Galima bėgti, bet kas iš to?
Anksčiau, kol dar nebuvo ID, atsakomybė už nedeklaruotą veiklą tekdavo tik patiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Bet šiuo metu tai pavienius darbininkus ar nedideles rangos įmones samdančio statinio savininko – darbų užsakovo rūpestis.
Tad jeigu statybininkai pasišalina – tai užfiksuojame filmuodami, o kartais tam panaudojame ir droną, už nepateiktus jų ID tūkstantinės baudos tenka užsakovui“, – sakė R.Rakauskas.
Anot jo, per VDI inspektorių reidus į individualių namų statybvietes paaiškėjo, kad maždaug penktadalis darbininkų neturi ID – dirba nelegaliai. Kita vertus, skaidriai dirbančiojo ID įvestas palyginti neseniai, tad, tikėtina, ne visi darbuotojai žino apie būtinybę jį turėti.
ID kortelei – metai
Skaidriai dirbančiojo ID privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys žmonės. Ir tie, kurie dirba pagal darbo sutartį, ir tie, kurie vykdo savarankišką veiklą, ir pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, ir komandiruoti į Lietuvą darbuotojai.
Individualiai dirbantis darbuotojas pats turi pasirūpinti ID, o samdomiems darbuotojams jį parūpina arba darbdavys, arba tai padaryti jie gali ir patys. Gauti skaidriai dirbančiojo ID yra paprasta. Tai padaroma prisijungus prie „Sodros“ savitarnos sistemos, ir kodas suformuojamas poros mygtukų spustelėjimu.
Kad statybų sektoriuje dirbantys prisitaikytų prie naujos tvarkos, nuo balandžio 1 iki birželio 1 d. galiojo dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu kontrolės institucijos nebaudė darbuotojų, darbdavių ir užsakovų, jei darbuotojas neturėjo ID kodo.
O kokia situacija šiuo metu? Ar statybose dirbantys žmonės – ir mūsų šalies gyventojai, ir atvykę iš kitų valstybių – suvokia, kaip blogai neturėti skaidriai dirbančiojo ID? O gal yra situacijų, kai šio kodo vis dar turėti nereikia?
„Reikalavimas turėti ID galioja tik statybose – būtent tuose objektuose, kuriems reikalingas statinio projektas. Kol kas nei paprastam būsto remontui, pavyzdžiui, sienoms perdažyti, nei nedidelio ūkinio pastato statyboms savame sklype ID turėti neprivalu.
Taisyklė čia paprasta – dirbant ten, kur nereikia statinio projekto, kol kas ID dar nereikia“, – paaiškino Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas.
Pasak jo, užsieniečiams, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti arba iš ES valstybių, arba iš trečiųjų šalių, galioja tie patys reikalavimai.
„Jeigu atvykęs į mūsų šalį žmogus įdarbinamas įmonėje, darbdavys jam suformuoja ID kodą naudodamasis „Sodros“ sistema.
Jeigu darbuotojas į statybas atvyksta iš kitų šalių, t. y. komandiruojamas, priimanti jį įmonė turi apie jį pranešti „Sodrai“, užpildydama Lietuvoje dirbančio asmens (LDU) pranešimą. Jame nurodomi darbuotojo duomenys ir kartu suformuojamas ID kodas“, – sakė D.Čeponas.
ID kodas – tai ne tik liudijimas, kad žmogus dirba legaliai ir moka mokesčius. Kartu tai yra ir patikinimas, kad darbuotojas yra socialiai apdraustas. Žmogui, kuris įdarbinamas įmonėje, šis draudimas aprėpia viską: kaupimą pensijai, nedarbingumo išmokas susirgus ar ištikus nelaimei.
Individualiai, t. y. pagal individualios veiklos pažymėjimą, dirbantys žmonės apsidraudžia patys.
Anot D.Čepono, praėjusiais metais VDI inspektoriai į tam tikrus atvejus dar žiūrėdavo atlaidžiau. Jeigu statybininkas, oficialiai registravęs individualią veiklą, patikrinimo metu neturėdavo skaidriai dirbančiojo ID kodo, inspektoriai nebausdavo, bet ten pat parodydavo, kaip reikia jį suformuoti prisijungus prie „Sodros“.
Taigi, anot pašnekovo, galima išskirti kelias priežastis, kodėl statybininkai delsia pasirūpinti skaidriai dirbančiojo ID kodu. Viena jų – legaliai patį darbo faktą deklaravę statybų sektoriaus darbuotojai ID kodo neturi, nes galimai vis dar nežino, kad jo reikia. Antra – legaliai dirbti vengiantys asmenys dažniausiai skaidriai dirbančiojo ID ignoruoja, nes turi įvairių skolų.
Galioja griežta tvarka
Statybų aikštelėse šiuo metu galioja griežta tvarka. Bet kas į jas nebegali patekti. Ir vadybininkai, ir darbuotojai, į jas atvežantys statybines medžiagas, yra registruojami specialiuose žurnaluose. Kaip tai turi būti daroma, tvarką nustato vykdytojai darbų objekte.
Tokia tvarka atsirado norint užkirsti kelią ir nelegaliam darbui. Mat anksčiau bet kas, esantis statybų objekte, galėdavo išsisukti nuo bausmės pasiteisindamas, kad jis ne dirbąs, bet esą „užsukęs pas draugą“.
Anot D.Čepono, dabar būtent užsakovo pareiga yra kontroliuoti ir užtikrinti, kad į statybvietę nepatektų jokie pašaliniai asmenys, taip pat ir darbininkai, neturintys galiojančio ID kodo.
„Atsiradus skaidriai dirbančiojo ID atsirado ir dar vienas už legalų darbą atsakingas subjektas. Tai užsakovas arba jo įgaliotas generalinis rangovas. Jis šiuo metu yra dar vienas „inspektorius“, kuris kontroliuoja atvykstančius į statybos objektą ir savo darbuotojus, ir subrangovus.
Taigi didesnėse statybvietėse šalia darbuotojų blaivumo kontrolės atsirado ir skaidriai dirbančiojo ID kontrolė.
Be to, yra dar vienas svarbus motyvas, skatinantis darbdavius pasistengti, – didžiuosius statybų objektus užsakiusios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės yra suinteresuotos išsaugoti savo gerą vardą.
Jos nerizikuoja – kontroliuoja ID turėjimą, nes sankcijos už nelegalų darbą sukeltų ne tik finansines pasekmes – baudas. Jos užtrauktų ir kitą nemalonę – įmonės patektų į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą. Tai reiškia, kad jos nebegalėtų gauti valstybės paramos projektams ir dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose“, – sakė D.Čeponas.
VDI primena: neturintys skaidriai dirbančiojo ID kodo darbuotojai (fiziniai asmenys) yra baudžiami iki 1,1 tūkst. eurų bauda, įmonės (juridiniai asmenys) – iki 7 tūkst. eurų bauda.
Šešėlis pamažu blykšta
- Šiemet, palyginti su ankstesniais metais, pažeidimų, susijusių su nelegaliu darbu, statybvietėse nustatoma maždaug penktadaliu mažiau.
- 2022-aisiais VDI inspektoriai statybose atliko 2677 inspektavimus, tai kone 23 proc. daugiau nei 2021-aisiais, tačiau jie nustatė 12 proc. mažiau nelegaliai dirbančių asmenų – 1007.
- Be to, nelegaliai statybose dirbančių užsieniečių skaičius per minėtą laiką sumažėjo nuo 309 iki 166 – maždaug 46 proc.
- Įvedus prievolę turėti skaidriai dirbančiojo ID kodą pirmus du mėnesius statybų užsakovai ar jų įgalioti rangovai nebuvo baudžiami.
- Vėliau, nuo 2022-ųjų birželio 1 d. iki metų pabaigos, iš viso VDI surašė 226 administracinių nusižengimų ir Užimtumo įstatymo pažeidimų protokolus už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimus.
- Iš jų 187 buvo surašyti pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 362(1) str. – už statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. 21 protokolas surašytas pagal ANK 96(1) str. – už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Dar 18 protokolų pagal Užimtumo įstatymo 59(2) str. – nedeklaruotą savarankišką veiklą.
- VDI nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki metų pabaigos statybvietėse atliko 1302 patikrinimus – iš viso buvo patikrinta 2670 asmenų. Patikrinimų metu nustatyta daugiau kaip 500 asmenų, dirbusių be skaidriai dirbančiojo ID kodo.
- Nelegalaus darbo kontrolės rezultatyvumas – atvejų, kai buvo nustatyti asmenys, dirbę nelegaliai (neteisėtai), ir nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimų skaičiaus santykis statybų sektoriuje 2022 m. siekė 31,2 proc. (2021 m. – 37,6 proc.).
Parengta bendradarbiaujant su VDI.
