„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad netikėtų tendencijų nesimato ir 2023 metų pabaigoje galima tikėtis vos 3 proc. siekiančios metinės infliacijos.
„Prognozavome, kad žemiau 10 proc. metinė infliacijos nukris vasarą. Taip pat teigėme, kad dabar turėjo prasidėti mėnesinė defliacija. Dabar tą matome ir tikrai nėra jokių netikėtų tendencijų. Jau pastarąjį pusmetį sakome, kad Lietuvoje vyraus defliacinės tendencijos“, – pirmadienį Eltai kalbėjo N. Mačiulis.
„Metinė infliacija sparčiai mažėja, vasarą ji bus vienaženklė. O metų pabaigoje turėtų nukristi iki 3 proc.“ – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, tokį infliacijos kritimą lemia mažėjanti prekių paklausa ir eksportas, dėl kurių daugelio produktų kainos „įšalusios“ ar sumažėjusios.
„Veiksnys, kuris sustabdė kainų augimą ir kai kuriais atvejais net verčia įmones mažinti kainas, tai sumažėjusi paklausa, tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Mes matome, kad realus eksportas pastaraisiais mėnesiais mažėja, o mažmeninė prekyba neauga pusę metų. Aišku, kad tokioje aplinkoje yra neįmanoma didinti kainų. Dėl to mes ir matome arba įšalusias prekių kainas, arba sumažėjimą“, – komentavo ekonomistas.
Jis paminėjo, kad vienintelis likęs infliaciją skatinantis veiksnys – augantys darbuotojų atlyginimai.
„Iš esmės Lietuvoje likęs infliacinis veiksnys, tai augantys atlyginimai. Matėme pirmą šių metų ketvirtį, kad vidutinis darbo užmokestis buvo 13 proc. didesnis nei prieš metus“, – sakė jis.
T. Povilauskas: energetika išlieka pagrindiniu veiksniu, sparčiai stumiančiu infliaciją žemyn
Tuo tarpu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad pagrindinis veiksnys, sparčiai lėtinantis metinę infliaciją – energetika.
„Energetika ir toliau lieka pagrindiniu veiksniu, kuris stumia metinę infliacija sparčiai žemyn. Ir čia nebėra abejonių, kad birželio mėnesį metinė infliacija bus vienaženklė“, – Eltai sakė T. Povilauskas.
„Pagrindiniai trys veiksniai ir išlieka: degalai pigo gegužę, taip pat pigo elektra ir buvo pastebimas šilumos kainų nuosmukis. Aišku, šilumos kainų aspektas metams kaip ir nėra aktualus, bet jis įtraukiamas į infliacijos skaičiavimą, ir VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – ELTA) gegužės viduryje patvirtino, kad šilumos kaina, lyginant su balandžiu, mažėjo“, – sakė jis.
Visgi, pasak ekonomisto, priklausomai nuo degalų kainų, gali atsirasti tam tikras infliacijos lygio svyravimas.
„Labai daug susiję su degalais. Ir ta pati degalų kaina, atsižvelgiant į visas sąlygas, yra pakankamai žema (...) Ir čia yra klausimas, ar nebus atšokimas į viršų. Ir tai yra pagrindinis veiksnys, kuris gali sukurti svyravimą“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra pranešė, jog išankstinis metinės (2023 m. gegužę, palyginti su 2022 m. geguže) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 10,7 proc.
