Agentūra nurodo, kad lyginant su balandžiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., blogiau – namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau. 23 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 32 proc. – kad pablogėjo (balandį – atitinkamai 22 ir 34 proc.).
Gyventojų, besitikinčių namų ūkio finansinės padėties gerėjimo, dalis, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 2 procentiniais punktais (nuo 26 iki 24 proc.), 13 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės (balandį – 12 proc.). Gegužę 45 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 51 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (balandį – atitinkamai 46 ir 49 proc.).
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., 24 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, kas trečias gyventojas (33 proc.) manė, kad ji blogės (balandį – atitinkamai 26 ir 30 proc.), nurodoma agentūros pranešime.
Gegužę 30 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 22 proc. – mažiau (balandį – atitinkamai 32 ir 21 proc.).
Agentūros duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime gegužę nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime – 2 procentiniais punktais.
Kaime vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą gegužę, palyginti su balandžiu, lėmė neigiami visų jo sudėtinių dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Palyginti su balandžiu, kaimo gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 4 procentiniais punktais (nuo 28 iki 24 proc.).
Per metus (2023 m. gegužę, palyginti su 2022 m. geguže) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais. Palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, gyventojai optimistiškiau vertina namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, bet didesniems pirkiniams ketina išleisti šiek tiek mažiau.
Per metus gyventojų, prognozuojančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 14 iki 24 proc., manančių, kad ji blogės, – sumažėjo 24 procentiniais punktais (nuo 57 iki 33 proc.).
Agentūra praneša, kad vertindami šalies ekonominės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., gegužę 14 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo, 57 proc. – kad pablogėjo (balandį – atitinkamai 16 ir 61 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį gegužę gyventojai vertino beveik taip pat kaip ir praėjusį mėnesį. Gegužę, kaip ir balandį, 55 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 8 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (balandį – 9 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi pusė (50 proc.) gyventojų, 17 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (balandį – atitinkamai 52 ir 20 proc.).
Gegužę gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo šiek tiek pesimistiškesnė: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis padidėjo nuo 42 iki 46 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo tikėjosi 12 proc. gyventojų (balandį – 13 proc.).
