„Neretai girdžiu pasakymus, kad mūsų parduotuvės yra geriausi regionuose darbdaviai. Regiu žinias ir apie tai, kad kitoms prekybos įmonėms trūksta darbuotojų.
Manau, jog ne vien tik gerų darbuotojų stygius yra problema, nes gali būti, kad jiems siūlomi atlyginimai yra per maži esant dabartinėms sąlygoms“, – teigė bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Šios bendrovės valdomame „Norfos“ prekybos tinkle darbuotojų kaita ypač maža. Pavyzdžiui, žmonės, dažnokai apsiperkantys sostinės Kalvarijų gatvėje esančioje „Hyper Norfos“ parduotuvėje, ir salėje, ir daržovių bei vaisių skyriuje, ir prie konditerijos bei kulinarijos gaminių vitrinų, mėsos skyriuje regi tuos pačius darbuotojus, kurie dirbo prieš pandemiją ir dar anksčiau.
Kas juos pririša prie darbo vietos? Kas nulemia mažą darbuotojų kaitą? Pokalbis apie tai – su D.Dunduliu.
– Ką tokio siūlo „Norfa“, kad darbuotojų kaita šiame prekybos tinkle yra ypač maža?
– Manau, kad individualiai, pagal atliktą darbą mokamas atlyginimas – tik vienas traukos veiksnys. Jis yra svarbus: „Norfoje“ atlyginimų mediana (visą mėnesį išdirbusių darbuotojų algų vidurkis) kovą siekė 1633 eurus neat-skaičius mokesčių ir buvo didžiausia iš visų penkių tinklų.
Tačiau geras uždarbis – dar ne viskas. Svarbi ir emociškai palanki darbo aplinka, o ją sukuria daugybė dalykų. Tai tarpusavio bendravimas, vadovų elgesys su pavaldiniais bei bendra atmosfera parduotuvėse.
Mes niekada nebuvome agresyvūs – nei plėsdami parduotuvių tinklą, nei bendraudami tarpusavyje, nei su pavaldiniais. Agresijos, nukreiptos prieš darbuotojus, pas mus apskritai nėra buvę, – tikrai ne visiems konkurentams to pavyksta išvengti.
– Dažnai sekmadieniais, kaip ir šeštadieniais, pirkėjai regi dirbant tuos pačius pardavėjus kaip ir savaitės viduryje. Kaip „Norfoje“ pasidalinamos poilsio dienos?
– Žmonės dirba slankiuoju grafiku, bet negalima viršyti nustatytų per savaitę 40 darbo valandų. Tik tiek, kad tas darbo laikas per mėnesį dalinamas. Būna, kad vieną savaitę dirbama 32, kitą – 48 valandas, o viršvalandžiai negali viršyti 10 proc. darbo laiko.
– Jūs asmeniškai vieną po kitos lankote tinklo parduotuves. Ar dar tenka girdėti darbuotojų skundų dėl perdėtų jiems keliamų reikalavimų?
– Savo tinkle labiausiai esame sutelkę dėmesį į rezultatą – į tai, kad kiekvienas atliktas darbas kurtų įmonei vertę, todėl vengiame mažai prasmės turinčių, parodomųjų darbų.
Man patinka improvizuoti – paieškoti paralelių. Pavyzdžiui, dabar Vilniuje rengiamasi NATO viršūnių susitikimui, asfaltuojamos gatvės, kuriomis važinės susitikimo dalyviai. Tas parodomasis tvarkymas primena Rytų kaimynų mentalitetą. Norima pasipuikuoti, o duobės gatvelėse prie gyventojų namų esą dar palauks, kaip ir kitų gatvių būtiniausi remonto darbai.
Panašų parodomąjį grožį pamažu pavyko išstumti iš parduotuvių. Jų vadovai neperlenkia lazdos – nekrauna darbuotojams papildomų, bet mažai prasmės turinčių darbų ir niekada to nedarė.
Manau, kad patobulėjome, kad pasikeitė darbų organizavimas, bet reikalavimai, kurie keliami darbuotojams, nesikeitė per tinklo veiklos tris dešimtmečius.
Man atrodo, kad kone visi tinklai atsisakė tų parodomųjų darbų, pavyzdžiui, anksčiau buvo prigijusi perdėta tvarka. Vos tik pirkėjai paimdavo vieną kitą prekę iš lentynos, darbuotojai skubėdavo kuo greičiau ją sutvarkyti taip, kad prekės joje būtų surikiuotos kaip su liniuote matuojant.
Artėjame prie vakarietiško požiūrio į prekybą, ir tai jau regima – prekių kokybė, kaip ir apsipirkimo patogumas, nepasikeičia nuo to, jeigu vienas gaminys stovi arčiau lentynos krašto, o kitas – toliau. Atvirkščiai, parduotuvės tampa gyvesnės. Kita vertus, jei darbuotojai jaučia, kad atlieka nenaudingą darbą, jie nėra patenkinti.
Taip, tvarką palaikyti būtina, bet bėgioti paskui kiekvieną pirkėją nereikia. Klausimas čia būtų paprastas: ar pats pirkėjas to nori? Tiksliau, ar jis nori už prekes mokėti brangiau vien dėl to, kad parduotuvėje tvarka būtų kaip operacinėje?
Reikia nepamiršti, kad pirkėjas, mokėdamas už prekes, kartu sumoka ir už visos parduotuvės veiklą – kainodara susideda ir iš prekės vertės, ir iš visų veiksmų, kurie būtini parduotuvei funkcionuoti.
– „Norfos“ parduotuvių vadovės su savo pavaldiniais – ar tai būtų prekybos salės darbuotojai, ar valytojai – elgiasi kaip su draugais. Ar jums, vadovui, reikėjo pastangų tokioms bendravimo taisyklėms sukurti?
– Negaliu prisiimti šio nuopelno, bet išties buvo laikas, kai mes, administracijos darbuotojai, parduotuvių vadovų prašydavome, kad jie nesielgtų su darbuotojais piktuoju.
Taip, gali būti, kad žmogus tiesiog netinka darbui parduotuvėje, bet tuomet nereikia jo uiti, spausti, įžeidinėti. Jeigu jis netinkamas tokiam darbui, geriau jo atsisakyti – nedirbti su juo. Kam reikia tos beprasmės įtampos?
– „Norfos“ grupės įmonės „Rivona“ padalinyje Alytuje būta incidento, kai senbuvė darbuotoja tyčiojosi iš naujokų. Jums, kaip darbdaviui, ta situacija finansiškai buvo nepalanki – atleidote nesugyvenamą žmogų ir turėjote už tai papildomai sumokėti. Bet kodėl svarbu neignoruoti patyčių?
– Po Darbo ginčų komisijos sprendimo mes kreipėmės į teismą ir jį pralaimėjome. Gamybos padalinio vadovas ketino ap– skųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui, bet atkalbėjau jį – vis tiek būtume pralaimėję bylą.
Tačiau jeigu situacija pasikartotų, viską padaryčiau lygiai taip pat. Mes iš anksto konsultavomės su Valstybine darbo inspekcija, elgėmės taip, kaip ji rekomendavo, ir atleidome nesugyvenamą darbuotoją. Nebegalėjome ilgiau jos laikyti įmonėje, antraip dėl jos vienos darbą būtų palikę daugybė žmonių – ir paprastų darbuotojų, ir cechų vadovų.
Tik tiek, kad savo kailiu patyrėme tai, ką žino visi darbdaviai, – valstybinės institucijos konfliktinėse situacijose vis dėlto būna darbuotojų pusėje.
Bet kokiu atveju įmonėje emocinė aplinka tapo normali, išsaugojome gerus darbuotojus. Apskritai buvo laikas, kai konfliktiškų žmonių – darbuotojų teroristų – pasitaikydavo nemažai, bet pastaruoju metu tokių retai sutinkama.
– Tuomet, kai atidaromos naujos „Norfos“ parduotuvės, vadovai joms samdomi iš pašalės ar skiriami karjeros laiptais palypėję darbuotojai?
– Situacijų būna įvairių, bet paprastai didelėms parduotuvėms vadovauti paskiriame direktorius, jau turinčius darbo mūsų tinkle patirties. Naują didelę parduotuvę suvaldyti būna ypač sunku, darbuotojų kolektyvas taip pat juk būna naujas.
Atidarydami mažesnes parduotuves kartais surizikuojame ir priimame pas mus nedirbusius vadovus.
– Ar sunku suburti naujoms parduotuvėms darbuotojų komandas? Atrodytų, nedarbas šalyje yra didelis, rinktis lyg ir būtų iš ko.
– Didžiosiose parduotuvėse iš viso reikia maždaug pusšimčio darbuotojų. Kiek tiksliai, sprendžia direktorius atsižvelgdamas į nustatytas tam tikrų darbų normas. Taigi darbuotojų skaičių riboja darbų kiekis.
Mano patirtis liudija ir tai, kad suburti gerų darbuotojų komandą nebūna lengva. Visus tuos tris dešimtmečius, kiek dirbame, girdėjau vadovus sakant tą patį: sunku rasti gerų darbuotojų. Taip buvo visais laikais – tam jokios įtakos neturi ekonomikos nuosmukiai ar pakilimai.
Taigi pas mus dirba labai geri žmonės, bet naujus surandame tikrai ne iš pirmo karto.
– O regionuose? Paprastai „Norfa“ ten laikoma geriausiu darbdaviu, nes algos žmonėms mokamos tokios pat kaip sostinėje.
– Regionuose lengviau. Jei miestelis nedidelis, visi žino, kad atidaroma nauja prekybos vieta, ir žmonės patys ima siūlytis į darbą. Tačiau nei miestelio dydis, nei ekonominė šalies būklė nedaro įtakos pasirinkimui – visiems reikia ne bet kokių, bet norinčių dirbti žmonių.
Apskritai „Norfa“ yra vienintelis tinklas, kuris nejunta darbuotojų stygiaus. Mes daugiausia darbo vietų turime regionuose ir atlyginimų medianos dydžiui didžiausią įtaką padaro miesteliuose ir nedideliuose miestuose dirbančių žmonių atlyginimai.
– Ar imatės papildomų motyvavimo priemonių, pavyzdžiui, papildomo sveikatos draudimo?
– Nedraudžiame darbuotojų papildomu sveikatos draudimu, bet siūlome tai, ko prireikia, pavyzdžiui, vakcinavimą nuo gripo ar kitų ligų, taigi norintieji turi galimybę nemokamai pasiskiepyti.
Vis dėlto mūsų tikslas – sumokėti darbuotojams gerą atlyginimą ir nedalinti tų pačių pinigų aplinkiniais keliais. Jeigu žmogus norės, už algą pats papildomai apsidraus sveikatą arba išleis pinigus taip, kaip nori.
