Kongresas trečiadienį balsuos dėl susitarimo pratęsti vyriausybės skolinimosi įgaliojimus, tad vyriausybė galės skolintis ir po birželio 5 d., kai, Iždo departamento teigimu, ji būtų nebegalėjusi apmokėti sąskaitų, tai grėsė suirute šalyje, kurios ekonomika yra didžiausia pasaulyje.
J.Bidenas savo pareiškime teigė, kad susitarimas yra „gera žinia Amerikos žmonėms, nes jis užkerta kelią katastrofiškam įsipareigojimų nevykdymui, o tai būtų privedę prie ekonomikos nuosmukio, nusiaubtų pensijų sąskaitų, milijonų darbo vietų praradimo“.
K.McCarthy, šeštadienį kalbėjęsis su J.Bidenu, kaip užbaigti susitarimą, sakė, kad dar reikia „daug ką nuveikti“, bet, jo manymu, „iš esmės tai Amerikos žmonių vertas susitarimas“. Respublikonų partijos pirmininkas pridūrė, kad sekmadienį dar kartą konsultuosis su prezidentu ir prižiūrės galutinį įstatymo projekto rengimą, Atstovų rūmai dėl jo „balsuos trečiadienį“.
„Kompromisas“
Skolos lubų padidinimas – teisinis manevras, daugelį metų vykęs be dramos, – leidžia vyriausybei toliau skolintis pinigus ir išlikti mokiai. Šiais metais respublikonai mainais už skolos lubų pakėlimą pareikalavo smarkiai apkarpyti išlaidas, daugiausia socialines programas vargšams, ir sakė, kad siekiant spręsti didžiulės 31 trilijono dolerių skolos problemą atėjo laikas išgerti karčių vaistų.
J.Bidenas tvirtino nesiderėsiąs dėl išlaidų mažinimo, kaip sąlygos skolos luboms pakelti, kaltino respublikonus laikant ekonomiką įkaite. Abi šalys, regis, padarė nuolaidų. Anot su derybomis susipažinusio šaltinio, susitarta atlaisvinti skolos lubas dvejiems metams, o tai reiškia, kad 2024 m., kai įsibėgės prezidento rinkimai, derybų nereikės. Didelių sumažinimų, kurių norėjo respublikonai, nėra, nors su gynyba nesusijusios išlaidos kitais metais nedidės, o 2025 m. didės tik formaliai, sakė šaltinis. Taip pat bus nustatytos naujos taisyklės, leidžiančios naudotis tam tikromis federalinės pagalbos programomis, nors šaltinis teigė, kad susitarimas apsaugojo J.Bideno pasirašytą Infliacijos mažinimo įstatymą ir studentų skolų mažinimo planą.
J.Bidenas sakė, kad „susitarimas yra kompromisas, o tai reiškia, kad ne visi gavo, ko norėjo. Tai yra valdymo atsakomybė“.
Terminai
Iždo sekretorė Janet Yellen iš pradžių perspėjo apie galimą įsipareigojimų nevykdymą maždaug nuo birželio 1 d., jei Kongresas nesugebės pakelti skolinimosi lubų, tačiau penktadienį leido įstatymų leidėjams atsikvėpti, nukėlusi terminą iki birželio 5 dienos.
Nepaisant to, Kongresas vis tiek turės patvirtinti teisės aktus greičiau nei įprastai, įskaitant mažiausiai prieštaravimų sukėlusius įstatymų projektus.
Pagal Atstovų rūmų taisykles, pateikus įstatymo projektą įstatymų leidėjams turi būti duotos 72 valandos iki balsavimo. Jei Atstovų rūmai patvirtina įstatymą, jį dar turi patvirtinti Senatas, jame daugumą turi demokratai.
K.McCarthy tikisi sutelkti Atstovų rūmuose nedidelę 222 respublikonų turimą persvarą, tačiau susitarimui greičiausiai pasipriešins 35 kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjai, reikalavę, kad jis nepasiduotų kompromisams dėl didesnio išlaidų mažinimo. Tai reiškia, kad daug demokratų turės būti įtikinti balsuoti su mažesniu respublikonų skaičiumi, o tai retai nutinka balsuojant dėl svarbių įstatymų.
K.McCarthy gali sulaukti mažesnio savo paties partijos pritarimo, griežtosios linijos konservatorių atstovė Lauren Boebert jau pareiškė nepritarsianti susitarimui. „Mūsų rinkėjai nusipelno geresnio, nei šis“, – šeštadienio vakarą tviteryje parašė ji ir pridūrė, kad jos balsas bus prieš susitarimą.
Demokratai taip pat gali sulaukti kairesnių partijos narių, prieštaraujančių bet kokiems išlaidų apribojimams, maišto.
Mūšį atidžiai stebi pagrindinės reitingų agentūros, „Morningstar“ ir „Fitch“ perspėjo galinčios sumažinti šalies reitingus, net jei krizės pavyks išvengti. Kai prieš 12 metų Baracko Obamos administracija vos išvengė įsipareigojimų nevykdymo, reitingų sumažinimas mokesčių mokėtojams dėl didesnių išlaidų palūkanoms atsiėjo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
