Išgraibstė butus
Prieš ketverius metus vietoj langų žiojėjo skylės, o dabar žmonės rengiasi įkurtuvėms.
Prienuose, buvusiame kariniame miestelyje, „Vytenio 22“ projektas jau baigtas, 64 čia įrengti įvairaus dydžio butai jau parduoti. Tikėtina, kad kai kuriuos jų įsigijo perpardavinėtojai, tačiau ir jie tai darė tikėdami, kad „gerą daiktą“ pavyks parduoti brangiau.
Negalėjo keisti fasadų
„Seniai, maždaug prieš 14 metų, buvome įsigiję kareivinių pastatą. Turėjome leidimą, buvome parengę ir rekonstrukcijos projektą, tačiau vis rankos nepasiekdavo imtis darbų. Esame klaipėdiečiai, Prienai mums toli. Bet rekonstrukciją pradėjome prieš pandemiją, o dabar viskas baigta. Butai parduoti, vidutinė kvadratinio metro kaina su daline apdaila sukosi apie 1000 eurų.
O kiti du apleisti pastatai, esantys greta mūsiškio, mums nepriklauso. Teko girdėti, kad vienam jau rengiamas tvarkybos projektas, o kitame nieko nevyksta“, – sakė projektą įgyvendinusios bendrovės „Vytenio namai“ vadovas Andrius Eidukevičius.
Prienų kareivinės įrašytos į Kultūros paveldo registrą – pastatai jose statyti apie 1933 metus. Tad ne taip paprasta jų griuvenas prikelti naujam gyvenimui.
„Dėl paveldo apribojimų nebuvo galima keisti pastato fasado, tad jį atnaujinant buvo naudojamos autentiškos molio plytos, o visa kita infrastruktūra ir komunikacijos – nauji“, – užsiminė A.Eidukevičius.
Tenka pagrasinti teismais
Prie pat Nemuno, Prienų dvaro teritorijoje, stovi itin gražus, tačiau apleistas pastatas. Tai XX a. pradžioje iškilęs malūnas, kuriame sovietmečiu, 1984-aisiais, buvo įkurtas viešbutis „Revuona“. O 1992-aisiais Prienų parko ir vandens malūno liekanų kompleksas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą.
Prienų rajono savivaldybės duomenimis, pastatas dabar priklauso privačiam asmeniui, kuris jį nupirko prieš keletą metų ir kuriame ketina atgaivinti viešbutį. Teigiama, kad šiuo metu yra rengiamas šio pastato tvarkybos darbų projektas.
Anot Prienų mero Alvydo Vaicekausko, apleisti pastatai – daugumos savivaldybių galvos skausmas, tačiau pačios savaime problemos neišsisprendžia, tenka padirbėti.
„Prienuose yra likę nemažai apleistų pastatų. Ir aš pats, ir savivaldybės administracija kviečiame jų savininkus į pokalbius, aiškinamės, kokių jiems kyla sunkumų. Gal reikia pagalbos? Gal stringa planavimo ar projektavimo dokumentų rengimas?
Pavyzdžiui, buvusių kareivinių teritorijoje daugiabučio projektas buvo įstrigęs, nes, pagal reikalavimus, greta trūko vietos automobiliams. Paskyrėme tam sklypą, ir projektas pajudėjo.
Bet būta ir atvejo, kai spūstelėti savininką teko ir per teismus. Kareivinėse greta atnaujinto Vytenio g. pastato yra likę pora apleistų pastatų, kurie taip pat yra kultūros paveldo objektai. Ant vieno jų stogo neseniai dar augo beržai, kitame jie tebežaliuoja.
Daugybę metų jie stovėjo nejudinami, ir savininką apskundėme teismui.
Vykstant teismo procesams savivaldybė su juo pasirašė taikos sutartį – buvo sutarta, per kiek laiko vienas tų pastatų bus sutvarkytas. Ir dabar jau pradedamos rekonstrukcijos projekto procedūros“, – kalbėjo A.Vaicekauskas.
Pakeitė strategiją
Anot A.Vaicekausko, kad apleisti pastatai būtų sutvarkyti arba nugriauti, Prienų rajono savivaldybė pakeitė bendravimo su jų savininkais strategiją.
Anksčiau seniūnijoms buvo patikėta užduotis pirmiausia įspėti šeimininkus, kad jie ką nors su savo turtu darytų.
Pasirodo, pagal teisės aktus tų įspėjimų nė nereikia. Savivaldybė padidina žemės bei nekilnojamojo turto mokesčius, jei tai nesuveikia – skiria baudą. Jei ir tai nepadeda, lieka paskutinis kelias – teismai.
„Apleistos gyvulių fermos dažniausiai nebeturi šeimininkų. Jeigu jų pajininkai per tris dešimtmečius nesusitvarkė nuosavybės dokumentų, nėra vilties, kad jie kada nors tai padarys.
Dabar darome paprasčiau. Seniūnija skelbimu pakviečia pajininkus atsiliepti, jei jie neatsišaukia, pastatai įrašomi į bešeimininkio nekilnojamojo turto sąrašus.
Jiems nugriauti skiriama savivaldybės biudžeto lėšų, pernai tam buvo panaudota 70 tūkst. eurų“, – sakė meras.
Nušluoti nuo žemės paviršiaus apleistą pastatą yra brangu. Pavyzdžiui, 2022-aisiais senam ligoninės pastatui Jiezne nugriauti prireikė 30 tūkst. eurų.
„Ji niekam nebuvo patraukli. Anksčiau tokius statinius savivaldybė parduodavo, bet pastebėjome, kad juos nusipirkę savininkai nieko nedaro, ir tie vaiduokliai ilgam lieka styroti netvarkomi.
Todėl nutarėme jų nebepardavinėti, o imtis griovimo darbų“, – paaiškino A.Vaicekauskas.
Anot jo, griautinų, apleistų pastatų sąrašus sudaro seniūnijos.
Neretai tokie statiniai eina iš rankų į rankas, o kai kuriuos jų už skolas yra areštavę antstoliai. Tad su savivaldybės teisininkais tariamasi, ką tokiais atvejais daryti, nes begalę laiko tos griuvenos negali būti areštuotos.
O su savo pačios apleistu turtu savivaldybei pavyksta suktis greičiau – Prienų rajone su žeme buvo sulyginta apie porą dešimčių statinių.
Neišrauna puvinio
Tuo metu Utenos rajono savivaldybė vis dar galynėjasi su jai priklausančiomis griuvenomis. Seniai, prieš septynerius metus, jos atstovai gyventojams aiškino, kad smengantį pastatą Šileikių kaime nugriaus, kai tik tam parūpins ES lėšų. Tačiau jis teberiogso.
„Statinys Šileikių kaime – mūsų nuosavybė. Nustatyta, kad jo būklė yra avarinė.
Savivaldybėje veikia apleistų, neprižiūrimų ir nenaudojamų statinių ir patalpų nustatymo komisija, kuri informaciją apie visa tai teikia savivaldybės tarybai.
Pastaroji jau yra nusprendusi pastatą nurašyti ir išardyti“, – dar 2016-aisiais „Lietuvos rytui“ aiškino tuometis Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas.
Tačiau pažadai liko pažadais – užpernai savivaldybė taip pat mikčiojo, kad neturi tam lėšų, pastatas buvo apjuostas apsaugine juosta, ir viskas tuo baigėsi.
Šileikių kaime gyvenančių žmonių viltys atgydavo, kai Leliūnų seniūnija atsiųsdavo darbininkus uždangstyti žiojinčių 1970 metais statyto pastato langų.
Šiuo metu net dangstyti nebėra ko. Pastato stogas įgriuvo, sienų rąstai išniro.
Sovietmečiu sumūrytos galinės jo sienos buvo sunertos su nugriauto dvaro rąstais.
Kadaise jame veikė sovietinio ūkio skyrius, antrame aukšte – kino salė ir biblioteka.
Vėliau jame buvo įkurdintos daugiavaikės šeimos. Jos ten gyveno tol, kol kilo grėsmė, kad pastatas sugrius. Supuvusios stogo gegnės bet kada galėjo susmegti, o dabar tai ir įvyko.
Leliūnų seniūnas Renaldas Būga yra sakęs: „Šileikiai – mūsų seniūnijos kaimas, tačiau buvęs kontoros pastatas yra Utenos rajono savivaldybės nuosavybė.
Jis apgailėtinos būklės, baigia sugriūti. Bet seniūnija turi mokėti abonentinį mokestį už šiukšles. Ir teks daryti tai tol, kol tas statinys nebus nugriautas ir išbrauktas iš Registrų centro.“
Statybų inspektoriai baksnoja į savivaldybes
„Keletą dešimtmečių stovintys apgriuvę vandens bokštai, apleistos fermos ar pastatai ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, teršia aplinką“, – teigiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išplatintoje informacijoje.
Pasak jos, nepriklausomai nuo jų techninės būklės ar teritorijos, jais turėtų pasirūpinti šių statinių naudotojai.
Statybos įstatyme įtvirtinta, kad būtent statinių naudotojai privalo organizuoti arba atlikti statinio techninę priežiūrą, taip pat suremontuoti, rekonstruoti arba juos nugriauti, jeigu tolesnis pastatų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei ir kenkia aplinkai.
„Paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai statinio naudotojas arba techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų teisės aktuose nurodytų priemonių. Statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Tai – Konstitucija ir įstatymu nustatyta savivaldybės savarankiškoji funkcija“, – teigė Statybos inspekcija.
Anot jos, savivaldybės administracija, atlikdama statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui.
Gyventojai dėl pavojų keliančių apleistų statinių gali kreiptis į atsakingus už statinių naudojimo priežiūrą viešojo administravimo subjektus, kurie nustatyti Statybos įstatyme, – dėl statinių, pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, taip pat administracinės, mokslo, gydymo, prekybos, paslaugų, maitinimo paskirties statinių ir kitų – į savivaldybių administracijas.
