Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pripažino, kad buvusio ketvirčio Lietuvos ekonomikos rodikliai jį nustebino.
„Jie nustebino savo dydžiu, nes tas krytis tikrai buvo neplanuotas. Mes jautėme, kad gali būti apie nulį ar -1 proc. O dabar, lyginant ketvirtį su ketvirčiu, turime 3 proc. smukimą. Prognozavome, kad gali būti blogiau, bet neprognozavome, kad gali būti taip blogai, pavyzdžiui, su mažmenine prekyba. Minusiniai procentiniai punktai susidėjo iš penkių dalių: mažmeninės prekybos, žmonių vartojimo, nekilnojamo turto, logistikos ir pramonės.
Logistika ir pramonė – susiję indai, nes jei nėra ką vežti, jei pramonė mažiau gamina, tai automatiškai pirmoji kenčia logistika. Bet logistikoje nemenkas minusas susidarė ir dėl to, kad daugelis logistinių įmonių išsikraustė į Lenkiją, Vokietiją dėl atsiradusio mobilumo paketo“, – sakė V.Janulevičius.
Jo teigimu, pramonė vis dar patiria sunkumų dėl pernai smarkiai kilusių energetikos kainų.
„Kalbant apie pramonę, viskas velkasi nuo praėjusių metų: dėl energetinių išteklių ilgą laiką nedirbo chemijos pramonė, dirbamoji gamyba turėjo ženklų elektros kainų šuolį, tad nebuvo didelio pelno. Tie, kas vartotojams gamino galutinį produktą, matyt, sugebėjo dalį kaštų perkelti vartotojams ir išvengė didesnių minusų“, – aiškino pašnekovas.
V.Janulevičius prognozuoja, kad antras ir trečias šių metų ketvirčiai irgi gali būti minusiniai.
„Tiesiog stoja vartojimas. Mes keliame palūkanas ir norime sustabdyti tą vartojimą, tad jis ir stoja. Paskolų aptarnavimas pabrango keturis penkis kartus, o tai yra 20–30 proc. žmonių metinio biudžeto. Vadinasi, tiek, kiek pirko, žmonės nebepirks – taupys ir pradės atsisakyti stambesnių daiktų. Jie susiję ir su pramone: automobiliai, baldai. Gal ir nekilnojamas turtas. Tad palūkanų kilimas tikrai privers stabtelėti“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Jo manymu, tokiame kontekste svarbu peržiūrėti ir žmonių atlyginimus.
„Galbūt čia kalbame apie minimalią mėnesinę algą (MMA), bet reikia ją kelti pamatuotai, atsižvelgiant į esamą situaciją. Ko gero, kelti 15 proc., kaip siūlo Lietuvos bankas ir profsąjungos, yra rizikinga ir netikslinga. MMA šiandien apima tik 25 tūkst. darbuotojų iš beveik 1,3 mln., bet tai suponuoja kilimą ir kitiems – tada mes vėl turėsime tą nepažabotą infliaciją ir darysime patys sau meškos paslaugą“, – pabrėžė V.Janulevičius.
Jo teigimu, ekonomikai smunkant, valdžia turėtų siūlyti ir antikrizinį planą.
„Prieiga prie kapitalo – pirminis dalykas. Visos kitos šalys verslui skiria labai daug lėšų. Ir mes turėtume neišsiskirti – turėtų būti galima pasiskolinti. Aš nekalbu apie subsidijas, kol kas to nereikia, bet reikia geresnės prieigos prie kapitalo, tai yra faktas. Su kai kurių mokesčių atėjimais galimai tas finansavimas Lietuvoje pablogės.
Mes ir taip esame viena iš brangiausiai besiskolinančių šalių, nepaisant to – viena iš mažiausiai besiskolinančių. Tad nežinau, ar dabar laikas padaryti didžiulę klaidą, kaip mes padarėme 2008–2009 metais. Aišku, tada mes nebuvome euro zonos nariai ir mums buvo labai brangu skolintis“, – priminė V.Janulevičius.
Ekonomistas, profesorius Rimantas Rudzkis tikino, kad jo ekonomikos nuosmukis visai nenustebino.
„Jis man buvo lauktas. Pirmiausia, susiklostė kelios išorinės nepalankios priežastys. Lietuvos ekonomika yra eksportuojanti, pagrindinė rinka – Europos Sąjunga, kuri šiuo metu išgyvena ne geriausius laikus. Antra priežastis – staigus bazinių palūkanų kilimas. Kai krinta kreditavimo sąlygos, tai verslui atsiliepia visada.
Ir, aišku, Lietuvai stiprų impulsą davė sankcijos Rytuose, nes tam tikrą dalį pajamų Lietuvos įmonės gaudavo ir iš prekybos su Rytų kaimynais. Lietuva daug metų nemažą kiekį eksporto realizuodavo į Rusiją, Baltarusiją. Reikia pripažinti, kad dar ir Vyriausybė įneša savo indėlį. Susidaro įspūdis, kad ruošiama mokesčių reforma, kas faktiškai yra mokesčių didinimas“, – kalbėjo R.Rudzkis.
Jis pabrėžė: nors valdžiai ir norisi daugiau pinigų biudžete, jokiu būdu negalima susikoncentruoti į trumpalaikius tikslus.
„Taip, padidins mokesčius ir šiais metais turės daugiau pinigų, bet tai priveda prie investicinio klimato blogėjimo. Tai reiškia, kad ilgainiui tas mokesčių surinkimas tik prastės. Tai gal geriau sunkmečiu valstybei papildomai kredituotis išleidžiant vertybinius popierius, bet padėti pagrindus būsimam ekonomikos augimui?“ – retoriškai klausė profesorius.
V.Janulevičius antrino: investiciniam klimatui kenkti nereikėtų.
„Matyt, kai kuriuos mokesčius reikia didinti – galbūt susijusius su tarša, galbūt tai galėtų būti ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis. Bet pagrindiniai mokesčiai turi išlikti patrauklūs investuotojams, kad išlaikytume kapitalą pas mus ir kad kapitalas ateitų iš kitų šalių. Mūsų kapitalas yra labai brangus ir čia – didžiausia problema“, – aiškino jis.
R.Rudzkis prakalbo ir apie ateities prognozes. Jo teigimu, šiais metais realus bendras vidaus produktas (BVP) smuktels.
„Vien pirmo ketvirčio staigus kritimas yra rimtas signalas. Detalizuoti galėčiau kalbėdamas apie pagrindines verslo šakas. Daug metų Lietuvos pagrindinis variklis buvo dirbamoji pramonė. Ji pradėjo stabčioti jau praeitų metų paskutinius kelis mėnesius, o šių metų pirmą ketvirtį nuėjo ženkliai į minusą.
Transportas – antras pagal svarbą eksporto pajamų gavėjas po apdirbamosios pramonės. Šios dvi veiklos Lietuvoje lemdavo eksporto pajamų augimą. Augant eksporto pajamoms, auga pajamų masė, o pajamų masė tiesiogiai koreliuoja su BVP. Transportas šiuo metu irgi išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – šnekėjo profesorius.
Jis priminė, kad pirmą metų ketvirtį statybos sektorius augo, nepaisant to, kad statybas neigiamai veikia staigus palūkanų normų augimas.
„Manau, kad augo dėl to, kad buvo skubos tvarka užbaigiami senesni projektai. Antra, Statistikos departamentas neapima mažų įmonių, paprastai apsiriboja didelių statybos įmonių apklausa, o šiuo metu statybos sektorių kaip tik labiausiai plečia mažieji. Prognozuoju, kad kitus ketvirčius statybos ir nekilnojamojo turto rezultatai bus žymiai prastesni nei pirmą ketvirtį“, – manė R.Rudzkis.
