„Matote, kokios šiandien aukštos palūkanų normos. Aš pati rinkoje laukčiau korekcijos: taip nenormalu, rinkoje turi įvykti pokyčių. Jei situacijos nesuvaldo palūkanų normos, matyt, ateis rimtos nuosmukio ekonomikoje korekcijos. Tai reikš, kad butų kainos kris. Tad jei žmonės gali palaukti, sakyčiau, kad verta metus būsto nepirkti. Tik po to žiūrėčiau į tendencijas ir galvočiau apie buto įsigijimą“, – kalbėjo E.Stonkutė.
Visų situacijų nenumatysi
Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko šeimos finansų ekspertė, turi kitokią nuomonę. Ji sako: jei būstas perkamas gyventi, o ne investicijai, ir gyventojas randa būtent tokį, kokio norėjo, laukti nėra prasmės.
„Visų gyvenimo situacijų neįmanoma numatyti, tačiau prieš perkant būstą galime pasiruošti ir atlikti namų darbus. Pavyzdžiui, apgalvoti įvairius scenarijus: ar palūkanų normoms kylant ir toliau galėčiau mokėti paskolos įmokas; koks būtų įmokos ir pajamų santykis pasiskolinus? Jei jis jau dabar siekia arti 40 proc., sprendimą skolintis reikia vertinti atsargiau arba ieškoti mažesnės vertės būsto“, – minėjo pašnekovė.
Įvertinkite sektorių, įmonę, kurioje dirbate, savo poziciją darbe. Ar lengvai pakeistumėte darbą, ar negalėtų žymiai sumažėti jūsų pajamos? Ką darytumėte, jei netektumėte darbo? Išnuomotumėte butą ir grįžtumėte pas tėvus? Parduotumėte butą ar pasinaudotumėte galimybės atidėti įmokų mokėjimą, kai susiduriate su finansiniais sunkumais?
Taigi S.Strockytė-Varnė siūlo: jeigu išsirenkamas svajonių būstas, pirkėjas gauna galimybę pasiskolinti priimtinomis sąlygomis ir sąžiningai įvertina savo finansines galimybes nepalankiais palūkanų ar darbo rinkos pokyčiais, blaškytis nereikėtų.
Jeigu tokio išsirinkto būsto nėra ir jei gyventojo išlaidos nuomai yra mažesnės negu būtų mokamos palūkanos už būsto paskolą įsigijus būstą, sprendimas neskubėti irgi suprantamas. Oficialūs duomenys rodo, kad būsto kaina Lietuvoje nebeauga jau nuo lapkričio, tačiau nėra ir kainų nuosmukio, apie kurį buvo kalbama. Visgi, kaip mini banko atstovė, pirminėje rinkoje tikrai yra gerokai daugiau galimybių negu ankstesniais metais gauti nuolaidų.
Spekuliantai palieka rinką
Tą patvirtino ir „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ dalyvavęs nekilnojamojo turto (NT) vystytojas, ilgalaikės nuomos administravimo kompanijos „Valdantis“ savininkas Jurgis Vilutis. Jis labiau akcentavo investicijas į būstą ir minėjo: „Jei jums 30 m., dabar nusipirkę bet kokį prastą butą išėję į pensiją iš nuomos gausite daugiau nei pensijos“.
Anot J.Vilučio, dabar – labai geras laikas ieškoti NT investicijai, nes pirkimų bumas išgaravęs. Vadinasi, perkančiajam apstu laiko pamąstyti, paskaičiuoti, gauti gerą pasiūlymą iš banko. Prieš pusmetį situacija buvo visiškai kitokia: atėjus derėtis dėl būsto sužinodavai, kad pardavėjui telefonu paskambinę pirkėjai jau pervedė rankpinigius.
„Jei su vystytojais derybos apskritai nevyko, tai šiandien galima suderėti vietą automobiliui, apdailos pasiūlymą“, – kalbėjo J.Vilutis.
Jis rado dar vieną argumentą, kodėl šiuo metu paranku pirkti būstą. Tai – sumažėjusios bankų maržos. „Pasirašai sutartį paskolai 30-iai metų už geriausią banko pasiūlymą. EURIBOR jei ir šauna į viršų, per metus krenta žemyn – gal nematysi nulio, bet būsi užsifiksavęs 1,7–1,8 proc. banko maržą visam kredito laikotarpiui“, – „Žinių radijo“ eteryje sakė verslininkas.
Pasak jo, kai dvejus metus NT rinkoje fiksuotas augimas po 20 proc., investuoti lengva buvo visiems – ką bepirktum, generuosi grąžą. Atsirado daug į rinką grįžusių spekuliantų, tačiau šiandien vėl sukama prie tikrojo investavimo, kai tam, kad priimtum teisingą sprendimą pirkti, reikia žinių ir būti susikoncentravus į vieną segmentą.
„Reikia investuoti ten, kur supranti. Jei nieko nesupranti, bet labai nori, reikia domėtis. Net ir mes patys, investuotojai, ne visada turime atsakymų į klausimus, todėl klausome profesionalų. Jei didieji vystytojai staiga sustoja ir neperka sklypų, gal ir tau laikas pristabdyti. O jei jie nemažina kainų, toliau perka ir projektuoja, vadinasi, tai – laikinas sustojimas“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Pradinio įnašo neužtenka
Vienareikšmio atsakymo, kaip šiuo laikotarpiu protingiausia elgtis, nėra. Vis dėlto Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas patarė, į ką pravartu atkreipti dėmesį galvojantiems apie savus namus.
„Kiekvieno situacija labai individuali. Galbūt žmogus pardavė mažą butuką, sąskaitoje turi 100 tūkst. eurų ir galvoja pasikeisti būstą. Jei laikys pinigus ir nepirks, lėšos nuvertės. Galbūt jam pakaktų iš banko pasiskolinti 100 tūkst. eurų. Už tokią paskolą mokėtų 500–600 eurų per mėnesį, o tokio buto nuoma gali būti net ir brangesnė.
Kas kita, jei turi sukaupęs 15 proc. pradinį įnašą ir tenka imti 200 tūkst. eurų paskolą. Tokiu atveju įmoka bankui siektų apie tūkstantį eurų. Čia reiktų pagalvoti, ar nevertėtų tokio būsto nuomotis, už jį sumokant 600–700 eurų, ir nerizikuoti imant paskolą neverta, kai kalbama, kad EURIBOR augti dar nesustojo ir apie vieną procentą dar tikrai kils. Paskaičiuokite: paėmęs paskolą gyventojas nuo tūkstančio eurų 200–300 eurų mokėtų už kreditą, o likusią sumą atiduotų vien palūkanoms“, – skaičiavo M.Jansonas.
Tiems, kurie galvoja, jog reikia skubėti pirkti būstą, kol bazinės palūkanos nepadidintos dar stipriau, pašnekovas sakė: nusipirkus būstą dabar, po trijų ar šešių mėnesių jums palūkanas vis tiek pakels. Juk ilgiausiai palūkanas galima fiksuoti metams.
Jei ketinimai įsigyti savus namus rimti, M.Jansonas siūlo ne tik sukaupti privalomąjį 15 proc. įnašą.
Pirma, net ir tiems, kurie ima mažesnę paskolą, reikia įsivertinti, ar jūsų darbovietė perspektyvi, ar, tarkime, nesustoję užsakymai – juk tris mėnesius nesumokėjus įmokos bankas gali nutraukti sutartį.
Būstą sugalvojusioms pasiimti jaunoms šeimoms per tokį krizinį laikotarpį, verta apsvarstyti, ar neplanuoja susilaukti vaikų. Įsivaizduokite situaciją: imama paskola, planuojamas vaikas, po metų mama išeina į dekretą, vaikui gimus jam kas mėnesį reikia skirti apie 300–400 eurų. Vadinasi, mamos pajamos sumažėja, o šeimos išlaidos padidėja.
Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentas sako, kad užsienyje įprasta būsto paskolą imti tik pagimdžius visus suplanuotus vaikus ir turint kvalifikuotą darbą, kai jau ne tu, o tavęs ieško darbdaviai.
„Pirkti būstą reikia ruoštis. Neužtenka turėti 15 proc. pradinio įnašo.
Pirma taisyklė imant paskolą – žinoti, kiek šeimai reikia lėšų pragyventi vieną mėnesį. Jei yra du vaikai ir šeima planuoja imti paskolą, būtinai reikia 2 tūkst. eurų pajamų. Reiktų turėti šešių mėnesių pajamų rezervą. Kai turi pasidėjęs 12 tūkst. eurų juodai dienai ir esi sukaupęs 15 proc. pradinio įnašo, įsivertinus, kitus kriterijus, galima galvoti apie buto pirkimą, – kalbėjo M.Jansonas. –
Buto privalumas tas, kad po 10–20 m. jo kaina bus žymiai didesnė nei bankui sumokėtos palūkanos. Tačiau labiausiai žmogui reikia pergyventi dėl negautų pajamų ir dėl skubotų santykių, o ne dėl NT. Ne visiems toks patarimas atrodo rimtas, tačiau reikia turėti omenyje, kas kas antra šeima išsiskiria ar apskritai paskola imama nesudarius santuokos. Skyrybų atveju kyla daug vargo tariantis, kas perims NT“.
Uždelsus pradeda išieškojimą
Skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės „Legal Balance“ vadovas Marius Šlepetis teigia, kad paskolų rinkos reguliavimas Lietuvoje gana geras. Todėl, jo nuomone, jeigu pajamos leidžia imti paskolą, nėra priežasčių manyti, kad tai daryti nesaugu.
„Žinoma, paskolos gavėjas turi įsivertinti, kam kreditas reikalingas, įsivertinti prioritetus. Galbūt atostogoms skolintis dabar ir nevertėtų. Ypač jei galima pasirinkti alternatyvą neišleidžiant daugybės pinigų ir juolab nesiskolinant tam papildomai. Tačiau jeigu skolinamasi likvidiems dalykams, kaip antai būstas, jo remontas, dažnu atveju tokia paskola yra reikalinga ir apgalvota“, – portalui lrytas.lt komentavo pašnekovas.
Tačiau dar prieš planuojant imti paskolą reikėtų įvertinti, kaip veikia jūsų biudžetas, jį valdyti, atsisakant perteklinių pirkinių ir vengiant įsipareigojimų. Kaip sakė M.Šlepetis, EURIBOR šiuo metu neapibrėžtas, neaišku, kada ir kiek jis kils. Todėl vertėtų kaip įmanoma anksčiau pradėti tvariai valdyti savo biudžetą, mažinti perteklines išlaidas. Jeigu yra galimybė – investuoti.
Turintiesiems būsto paskolas, jei yra įmanoma, vertėtų kartu su banku peržiūrėti maržą, jei ji siekia, pavyzdžiui, 2,5–3 proc. Taip pat galima kreiptis į kitus bankus dėl refinansavimo. Tačiau ruošiantis tai daryti, svarbu įsivertinti vienkartinius kaštus (turto vertinimas ir sutarties keitimo mokesčiai) – ar tai ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.
Jei vis dėlto nutiko taip, kad sumokėti įmokų nebeįstengiate, labai svarbu skolintoją informuoti, kokios yra nemokumo priežastys: jeigu praradote darbą, galima prašyti kurį laiką atidėti įmokas, sumažinti jas arba kurį laiką mokėti tik palūkanas.
„Kuo anksčiau identifikuojama problema, tuo greičiau galima rasti įrankius jai spręsti. Tačiau nemaža dalis skolininkų vengia pripažinti sunkumus. Nemokant įmokų 90 dienų iš eilės, paskolų sutartys nutraukiamos ir pradedamas išieškojimas.
Jei jau prasidėjo skolos išieškojimo procesas, svarbu tartis su kreditoriumi dėl skolos restruktūrizavimo, mokėjimo grafiko sudarymo. Tam, kad skolos grąžinimas neapsunkintų situacijos, derėtų peržiūrėti biudžetą, atsisakyti perteklinių pirkinių“, – patarė Skolų išieškojimo ir teisinių paslaugų įmonės vadovas.
Jei skolininkams yra geranoriškas ir bendradarbiauja su skolų administratoriumi, dažniausiai galima rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Tačiau jei skolininkas linkęs ignoruoti savo prievolę, į procesą įsijungia antstoliai. Tai paprastai reiškia jau kur kas didesnes išlaidas ir sunkias pasekmes, kartais net turto areštą ir pardavimą.
