Tiesa, bent jau balandį (palyginti su tuo pačiu 2022 metų mėnesiu) metinis nuosmukis siekė 5,1 proc. ir buvo kur kas mažesnis nei kovą (10,4 proc.). Tačiau prošvaisčių nedaug. Anot ekonomisto A.Izgorodino, euro zonos pramonės įmonių lūkesčių rodiklis gegužę buvo žemiausias per pastaruosius trejus metus.
Tai reiškia, kad pagrindines mūsų eksporto rinkas ištiko ar dar ištiks recesija, todėl dar kurį laiką greičiausiai mažės užsakymų iš Vakarų Europos bei Skandinavijos. Vadinasi, tikėtis kokio nors atsigavimo bent jau antrąjį ketvirtį bus labai sudėtinga.
Taigi kai kurie ekspertai, prognozuojantys metinį šalies bendrojo vidaus produkto nuosmukį sieksiant gal net daugiau nei 2 proc., gali pasirodyti esantys teisūs.
Yra ir prošvaisčių. „Atsigavus trąšų gamybai metinis chemijos produktų gamybos pokytis jau buvo teigiamas. Taip pat maloniai nustebino ir neblogas metalo gaminių sektoriaus rezultatas. Augimą išlaikė elektros įrangos, transporto priemonių ir optikos gamyba“, – vardijo ekonomistas T.Povilauskas.
Bet, anot A.Izgorodino, gamybos dinamika toliau prastėja tuose sektoriuose, kurie gamina ilgai galiojančią produkciją ir yra jautrūs bankų palūkanų pokyčiams.
Antai medienos pramonė, palyginti su pernykščiu balandžiu, susitraukė net 32,9 proc., baldų – 18,3 proc. Didelis kritimas užfiksuotas tekstilės (13 proc.), plastiko gamybos (19 proc.) sektoriuose.
Gerai bent tai, kad pramonės recesija dar nepersikėlė į darbo rinką. Nors pranešimų apie grupinius atleidimus pasirodo nuolat, paprastai tai nėra stambiausios gamybos įmonės.
Tačiau ilgainiui galima išgirsti apie etatų mažinimus, o ir atlyginimai, kurie per praėjusius metus šalies ūkyje padidėjo 13,3 proc., taip sparčiai tikrai neturėtų augti.
Nors užsakymų gausą lemia tik rinkos dėsniai, išgyventi sudėtingą laikotarpį gamintojams gali pagelbėti ir laiku priimti valdžios sprendimai. Bet jų kaip nėra, taip nėra.
Verslas šiuo laikotarpiu, kai Europos centrinis bankas niekaip nebaigia palūkanų didinimo proceso, labiausiai susiduria su finansavimo kliūtimis. Paskolos brangsta, o bankai bei kitos finansinės institucijos vis atsargiau žiūri į įmones, kurių produkcijos paklausa eksporto ar vidaus rinkose mažėja.
Viena didžiausių vilčių verslui gauti tiek tikslinės paramos, tiek lengvatinių paskolų yra Europos Sąjungos numatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, vadinamos RRF fondu, lėšos.
Lietuva dar pernai pateikė paraišką gauti 565 mln. eurų, kurie galėtų būti įlieti į ekonomiką. Tačiau Europos Komisija nusprendė, kad mūsų šalis įgyvendinusi 31 iš 33 nustatytų rodiklių, todėl buvo patvirtintas sprendimas tik dėl 537 mln. eurų išmokėjimo.
Atrodytų, pora dešimčių milijonų eurų nėra stulbinama suma.
Tačiau net eurokomisaras V.Sinkevičius įspėjo, kad Lietuva gali tapti pirmąja ES valstybe, kuri netektų dalies RRF fondo lėšų. Galbūt ir iš kitų numatomų mokėjimo etapų.
O kokie tie namų darbai, kurių mūsų šalies valdžia niekaip negali atlikti?
Tai – skaidrumą turinti padidinti mokesčių reforma. Valdantieji sugebėjo ją parengti, sulaukė galybės kritikos strėlių, tačiau norint gauti RRF fondo lėšas, reikia ją bent pateikti Seimui.
O tiek Seimas, tiek Vyriausybė dabar tam neturi nei laiko, nei politinės valios, nes visi bando išsikapanoti iš duobės, į kurią smego tūkstančiais išmokas savivaldybėse graibstę jų nariai, priklausantys kone visoms politinėms partijoms.
Kai premjerė kalba apie atsistatydinimą, kam dar rūpės kažkokia mokesčių reforma? O jos bent nepradėjus svarstyti (apie privalomą priėmimą niekas net nekalba) iš Briuselio galime negauti ir šimtų milijonų numatytų eurų, jei valdantieji ir toliau dels.
„Nematau, kaip ir kokiu būdu RRF lėšos galėtų neįstrigti šiuo metu šalį krečiančiame politiniame ir biurokratiniame chaose.
Visiems puikiai žinoma, kad politinio nestabilumo ir ikirinkiminiais laikotarpiais biurokratija nedirba ir nepriima sprendimų. O jų reikia dabar!
Šiandien kiekviena diena yra aukso vertės, kiekviena diena vėliau priimtas sprendimas reiškia, kad RRF lėšos mus pasieks vėliau, ekonomiką teigiamas efektas pasieks vėliau, darbuotojų gali tekti atleisti daugiau“, – piktinosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius.
Negana to, jau dabar kalbama, kad RRF fondo paskolos mūsų šalyje anaiptol nebus lengvatinės – jos bus skirstomos taikant šiuo metu galiojančias palūkanų normas, kurios Lietuvoje yra vienos aukščiausių visoje ES.
„Nežinau, kuo nusikalto Lietuvos pramonė, bet kai kalbame apie paramą, tai ji bent jau turėtų būti panaši į paramą – veikti ten, kur neveikia rinka.
Kitaip tariant, jei parama skirta ekonomikai gaivinti po COVID-19 pandemijos, tai kol jos sulauksime, turime būti dar nepamiršę pačios pandemijos“, – dėstė V.Janulevičius.
Tačiau politinė padangė kol kas vien tvyksi žaibais, o sausros ištiktai ekonomikai itin reikalingo lietaus taip ir neregėti.
