„Ukrainos atstatymas pareikalaus milžiniškų lėšų, todėl agresorė Rusija privalo atsakyti už savo veiksmus ir sumokėti už padarytą žalą. Rusijos centrinio banko turtas turi būti konfiskuotas kuo greičiau ne tik remiant Ukrainą kare, bet ir rengiantis kitam – Ukrainos atstatymo po karo etapui“, – sako finansų ministrė.
„Bendradarbiaudami su visomis Didžiojo septyneto valstybėmis ir įgyvendindami vasarį priimto dešimtojo sankcijų paketo sutarimą dėl įšaldytų Rusijos centrinio banko atsargų identifikavimo, turime rasti būdų, kaip šį turtą panaudoti Ukrainos reikmėms“, – pabrėžė ji.
Pasak G. Skaistės, naujausi Pasaulio banko paskelbti skaičiai kalba patys už save: šalies atstatymo kaina vertinama daugiau nei 400 mlrd. eurų. Todėl vasarį priimtu 10-uoju Europos Sąjungos sankcijų paketu siekiama toliau didinti spaudimą Rusijai ir plėsti sankcijų režimą, taip toliau vykdant turto konfiskaciją.
„Yra sakančių, kad tarptautinė teisė to neleidžia. Todėl, jei dabartinės taisyklės nėra tobulos, nedvejodami sukurkime naujas.
Situacija yra išskirtinė ir reikalauja tokių pat išskirtinių sprendimų. Kremliui šiuo metu vadovauja karo nusikaltėlis, kuriam išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo orderis. Todėl turime nesustoti ir toliau drąsiai taikyti sankcijas bei ieškoti naujų, dar niekada netaikytų sprendimų.
Lietuva yra patyrusi Sovietų Sąjungos represijas, todėl aiškiai žinome jų kainą ir rodome vertybinę lyderystę telkdami palaikymą Ukrainai“, – žurnalui „La Chronique d’Amnesty International France“ pabrėžė G. Skaistė.
Kitas tarptautinės bendruomenės svarstomas klausimas – įšaldytas Rusijos institucijų lėšas investuoti į finansų rinkas, o pelną perskirstyti Ukrainai.
Tačiau, anot ministrės G. Skaistės, tai galėtų būti tik laikina priemonė, sukurianti keleto milijardų eurų pelną. Ši suma būtų per menka Ukrainos atstatymui, todėl pagrindinis tikslas – panaudoti Rusijos užšaldytą turtą – turi būti įgyvendintas.
