„Gynybos pramonė ilgą laiką Lietuvoje turėjo labai daug kliūčių ir buvo reguliuojama labai įvairių institucijų. (...) Net 4 ministerijų sferose yra kažkoks reguliavimas, kurį reikėtų liberalizuoti“, – ketvirtadienį gynybos ir saugumo plėtros gairių pasirašymo metu teigė A. Armonaitė.
„Seimas, pavyzdžiui, jau priėmė įstatymą, kuris panaikino ribojimą į laisvąsias ekonomines zonas ateiti gynybos įmonėms. Tai pirmas ir labai konkretus darbas. Tačiau, tų kliūčių yra daugiau ir mes jas norime panaikinti“, – pridūrė ji.
Taip pat, pasak ministrės, šiuo susitarimu siekiama sukurti galimybes į Lietuvos rinką ateiti ir gynybos įmonėms iš užsienio.
„Užsienio investuotojai, žinoma, irgi labai laukiami, yra didelis susidomėjimas Lietuva, kaip galimybių augti šalimi. Siekiame didinti užsienio investuotojų pajėgas Lietuvoje“, – sakė ji.
Ketvirtadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė iniciatyvą, pagal kurią numatoma plėsti gynybos ir saugumo pramonės bei inovacijų poreikius Lietuvoje.
Susitarimu siekiama skirti didesnį finansavimą gynybos ir dvejopos paskirties produktų tobulinimui, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos vykdymui.
Susitarime taip pat išdėstoma strategija, kaip Lietuva planuoja užsitikrinti nuolatinį sąjungininkų karinį buvimą šalies teritorijoje investuojant į infrastruktūros plėtrą. Tai stiprintų Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, pajėgumą bei užtikrinti sąjungininkų karių atvykimui ir tarptautinėms karinėms pratyboms organizuoti tinkamas sąlygas.
Be to, vykdant tarptautinius įsipareigojimus bei siekiant užtikrinti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikius, susitarime numatoma, kad Lietuvos išlaidos gynybai 2023–2027 m. laikotarpiu turi sudaryti ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, iš kurių bent 20 proc. bus skiriama ginkluotosioms pajėgoms modernizuoti, įskaitant gynybos ir saugumo pramonės inovacijų skatinimą.
Iniciatyvos gairės numato, kaip bus vystoma gynybos ir saugumo pramonės plėtra, jose keliami susitarimo tikslai ir prioritetinės sritys, įvardijamos pagrindinės pramonės plėtros priemonės ir atsakingų institucijų veiklos sritys.
Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės parengtos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva.
