Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje pradėti karštieji įrenginių bandymai. Jų metu derinama įranga, ruošiamasi iš biokuro gaminti šilumą ir elektrą.
Kaip aiškino Vilniaus kogeneracinės jėgainės direktorius Mantas Burokas, pirmiausia jėgainėje atliekami visos sistemos bandymai ir tik tada sistemos gali būti jungiamos į centrinį miesto šildymo tinklą, gali tiekti šilumą.
„Dabar yra pirmasis etapas, šilumos miestui dar netiekiame“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė jis.
Planuojama, kad biokuro jėgainė veiklą pradės ateinantį šildymo sezoną ir pakeis Vilniuje naudotas brangias dujas bei taršesnį mazutą.
„Per metus reikia 0,5 mln. tonų biokuro. Kainos korekcijos gali būti į didesnę pusę, bet tai neturėtų būti ilgalaikis, nuolatinis pabrangimas“, – aiškino M.Burokas.
Biokuro gamintojai ir tiekėjai teigia, kad Lietuvos miškuose apstu kirtimo atliekų, kitos biomedžiagos, tinkamos kurui gaminti, tad biokurui nėra prielaidų brangti.
„Valstybinė miškų urėdija ir šiandien nesugeba parduoti miško kirtimo atliekų kaip biokuro žaliavos, nes užtenka kitos, geresnės žaliavos.
Esmė yra ne tai, kad biokuras vis pigtų, o kad būtų įperkamas ir šilumos kaina verslui bei žmonėms išliktų stabili“, – kalbėjo asociacijos „Litbioma“ valdybos narys Remigijus Lapinskas.
Iš Vilniaus kogeneracinės elektrinės kaminų rūksta bespalvis dūmas, tačiau daug kam baugu, kad deginat atliekas, o vėliau ir biokurą, galbūt bus teršiama aplinka.
„Deginant atliekas bus naudojamos naujausios technologijos, amoniako vanduo, gesintos kalkės, aktyvuota anglis dumų teršalams valyti. Biokuro priėmimo padalinyje sumontuotos dulkių sutraukimo sistemos – į aplinką pateks tik švarus oras“, – užtikrino Jurgita Mališauskienė, Vilniaus kogeneracinės jėgainės aplinkosaugos laboratorijos vadovė.
Pradėjusi veikti visa galia Vilniaus kogeneracinė jėgainė pagamins 93 megavatus (MW) elektros ir 239 megavatus MW šilumos.
