„Jei Lietuvos įmonių eksportas į Kiniją per pirmą 2022-ų metų ketvirtį sudarė 9,331 mln. eurų, tai šiais metais per pirmą ketvirtį stebime 245 proc. augimą arba 32,198 mln. eurų eksporto apimtis. Atmetus Kinijos faktorių, šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksportas Tolimųjų Rytų kryptimi patiria 4 proc. nuosmukį.
Liūdnai atrodo eksportas į Taivano rinką – po milžiniškų pastangų atidarant atstovybes, šiais metas pirmame ketvirtyje eksportuota prekių tik už 1,5 mln. Eur daugiau nei 2022-ais,“ – trečiadienį konferencijoje „Pavojus lietuviško verslo konkurencingumui vidaus ir eksporto rinkose“ teigė K. Černeckas.
Anot jo, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, eksportas į šalį smuko daugiau nei 18 proc., tačiau į Kaukazo ir Vidurio Azijos šalis Lietuvos įmonės per 2023 m. pirmą ketvirtį eksportavo prekių už 502 mln. eurų, nei 2022-ais metais. K. Černeckas teigia, kad toks augimas galimai nulemtas sankcijų apėjimo, tad sustabdžius tokias schemas, prekyba į Rytus toliau trauksis.
„Tikėtina, kad toks staigus eksporto išaugimas yra susietas su Lietuvos įmonių mėginimu apeiti taikomas ekonomines sankcijas Rusijai. Ir kuomet Europos Sąjunga priims 11-ąjį sankcijų paketą, kuriame bus sankcionuojamos taip besielgiančios įmonės, Lietuvos eksporto duobė tik gilės,“ – teigė jis.
Taip pat, pasak pramonės atstovo, nors Lietuvos gamintojams pagrindinė eksporto rinka išlieka Europos Sąjungos ir Skandinavijos šalys, nerimą keliantis faktorius yra tai, kad šia kryptimi per 2023 m. pirmą ketvirtį Lietuvos įmonės eksportavo prekių 321,89 mln. Eur mažiau arba 4,66 proc. nei per tą patį laikotarpį 2022-ais metais.
Vis dėlto, pasak K. Černecko, didžiausią nerimą kelią ženklai iš Šiaurės Amerikos rinkų. Šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos eksportuotojų apimtys smuko daugiau kaip 35 proc., todėl Lietuvos eksportuojančioms įmonėms reiktų projektuoti dar gilesnį JAV rinkos susitraukimą ateityje.
