„Turbūt paskutinės turbulencijos kelia klausimų dėl to, ar bus Seime teikiamas mokesčių paketas, ar nebus. Bent jau kol kas planas yra mokesčių paketą Seime pateikti. Bet klausimas, kokiu greičiu, turbūt, kol kas atviras“, – susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija teigė G.Skaistė.
„Tai kažkiek susiję ir su „Naujos kartos Lietuvos“ plano investiciniais pinigais, kurių kol kas yra užšaldyta 26 mln. eurų lėšų. Balandžio 28 dieną Europos Komisija pateikė oficialų vertinimą, tada įsijungė 6 mėnesių terminas pateikti mokestiniams pasiūlymams. Ir tikiuosi, kad per tą likusį laikotarpį pavyks darbą užbaigti“, – pridūrė ji.
Taip pat, pasak finansų ministrės, vis dar bus siekiama plataus palaikymo mokesčių sistemos keitimams, taip užtikrinant sistemos tvarumą ir nekintamumą.
„Tiek kalbamės su koalicijos partneriais, tiek visada ateinu pakalbėti su visomis frakcijomis, kurios mane kviečia. Man atrodo, kad mokesčių sistema yra toks dalykas, kur platus sutarimas yra visapusiškai naudingas, nes tai reiškia ilgesnį sistemos tvarumą. Ir kuo plačiau susitariame dėl jos, tuo ilgiau ji galės išlikti nekintanti“, – tvirtino G.Skaistė.
Taip pat G.Skaistė teigė, kad mokesčių reformos paketo pateikimas ir priėmimas svarbus ne tik norint gauti šiuo metu užšaldytus pinigus, bet ir užtikrinti, kad Lietuva ateityje atitiktų „brangesnius“ EK iškeltus rodiklius. Ji priminė, kad šių rodiklių atitikimas svarbus norint gauti tolimesnes RRF fondo lėšas.
„Kalbant dėl RRF, turbūt reikia atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija vertina rodiklius skirtingai. Yra dalis rodiklių, kurie yra susiję su mokesčių sistemos paketo pateikimu, kurie yra pigesni, bet yra ir rodikliai, susiję su mokesčių sistemos paketo priėmimu, kurie yra brangesni“, – aiškino G.Skaistė.
„Jeigu norėsime ateityje teikti mokėjimo prašymą už kitus rodiklius, kuriuose jau yra mokesčių paketo priėmimas, reikės tuos sprendimus turėti. Jeigu jų nebus, tai ir pasekmės bus atitinkamos“, – pridūrė ji.
Nors ministrė neįvardino sumų, kurios būtų prarastos, jeigu mokesčių reforma įvykdyta nebūtų, ji tikino, kad būtų prarasta daugiau, nei šiuo metu užšaldyti 26 mln. eurų.
„Jeigu dėl mokesčių bus nuspręsta nieko nedaryti, tai suma, kurios ateityje negausime iš EK, bus gerokai didesnė. Kiek konkrečiai, turbūt EK galėtų pasakyti pati, tačiau tai tikrai ne 26 mln. eurų“, – sakė ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį. Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų NTM 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Taip pat siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
