Kauno turgaus prekeiviai tveriasi už galvų sužinoję, kas laukia: ką mums dabar daryti?

Kauno stoties turgus stovi tarp geležinkelio ir autobusų stoties, vadinasi, jį kasdien pamato daugybė kauniečių bei miesto svečių. Seniau turgus išties atrodė nekaip, tačiau dar 2021 metų pabaigoje įvykęs remontas situaciją pakeitė iš esmės – pastatyti nauji prekystaliai, paviljonai, atsirado raudonos trinkelės.

Visgi praėjus vos kuriam laikui, Kauno savivaldybė ėmė vėl kurpti planus, kaip būtų galima dar labiau atnaujinti turgų. 2021-aisiais paskelbtas konkursas, kurį laimėjusi architektė Gražina Janulytė-Bernotienė su komanda pasiūlė iš esmės pakeisti turgavietę.

Numatyta, kad remonto darbai prasidės jau kitąmet – 2024-aisiais. Stoties turgus primins nebe turgų, o prekybos ir pramogų centrą. Dabartinė erdvė susidarys iš lauko prekybos erdvės, uždaro trijų aukštų paviljono ir renginių aikštės su amfiteatru.

Turgaus prekeiviai niekur išvaryti nebus, tačiau numatyta, kad jie dirbs tik iki 14 valandos, nors dabar dažniausiai dirbama iki 17 valandos. Dauguma dirbs nebe kioskeliuose, o trijų aukštų pastate, kuriame kiekvienas prekeivis turės mažas parduotuvėles.

Pirmame aukšte būtų prekiaujama gėlėmis ir maistu, antrame – drabužiais. Trečiame aukšte lauktų kavinės, lauko terasa.

Prekybininkams užsidarius, vakarop turguje atsidarytų restoranai, vyktų renginiai, kino peržiūros, koncertai, edukacijos, žiemą netgi čiuožykla.

Tokios naujovės anaiptol nedžiugina daugumos turgaus prekeivių ar šnekintų pirkėjų.

Egidijus Kauno stoties turguje drabužiais ir avalyne prekiauja jau beveik 27-erius metus. Portalui lrytas.lt jis sakė, kad apskritai pertvarkos ir remontai turguje yra gerai, nes svarbu atsinaujinti ir judėti į priekį. Visgi tai, ką sugalvojo savivaldybė, esą jau per daug.

„Mes esame paprasto turgaus paprasti prekeiviai ir labai nenorėčiau, kad Kaune atsirastų dar trečias ar ketvirtas prekybos ir pramogų centras. Tokių mes jau turime. Ir Vilijampolės turgus panašus, ir Urmo bazė. O Kauno stoties turgus – tikras turgus, likęs nuo senų laikų, kur močiutės ateina prekiauti grybais, uogomis, česnakais, kiaušiniais, gėlininkai ateina prekiauti savo užaugintomis gėlėmis“, – pasakojo jis.

Pasak Egidijaus, būtent tokio turgaus miestui ir reikia. Be to, dažnai čia prekiauti atėjusios močiutės net neturi savo kioskelių – jos pasistato savo staliukus. Kažin, ar po pokyčių joms liks vietos, svarstė vyras.

„Kaunas neturi poreikio dar vienam pramogų centrui, mes jų turime ir taip. Reikia paprasto turgaus – tiek prekiautojams, tiek pirkėjams. Tokių turgų su stiklinėmis sienomis ir marmurinėmis grindimis pilnas Kaunas ir Lietuva.

Mums reikia tikro, senoviško turgaus, kad ateitų prekiauti ir ūkininkas, ir močiutė. Turgus turi būti turgus, atviras, kad atėjusi močiutė galėtų susimokėti vienkartinį dviejų ar kelių eurų mokestį ir atnešti gėrybių iš savo daržo bei jas pardavinėti, taip prisidurti prie pensijos. Šiame naujame pastate nematau, kad galėtų močiutė atsistoti su savo gėrybėmis“, – nusivylė Egidijus.

Baisiausia prekybininkams esą tai, kad savivaldybė su jais tiesiogiai visiškai nebendravo. Verslininkai nežino, kur dėsis vykstant remonto darbams, kiek kainuos naujų parduotuvėlių nuoma.

„Savivaldybė su mumis nebendravo, ir tai labiausiai neramina. Neturime absoliučiai jokios informacijos, nei kur mes pasidėsime per statybas, nei po statybų, kokios bus darbo sąlygos, kokia nuoma. Gal jau mums dabar po truputį užsidaryti verslus? Gal netiks sąlygos? Gal mums bus per brangi nuoma šiuose penkių žvaigždučių apartamentuose?“ – ironizavo Egidijus.

Jis pridūrė nežinantis, ar nuomos kaina kils – taip turguje tik šnekama.

„Spėjame, kad kils nuomos kaina, nes informacijos – nulis. Jei nuomos kaina pakiltų, būtų labai sunku. Jau ir taip uždirbame beveik minimalią algą, o žiemą neina uždirbti pinigų net nuomai. Bet koks nuomos pakėlimas būtų tikrai skausmingas, gal net nepakeliamas“, – kalbėjo drabužiais prekiaujantis verslininkas.

Jo įsitikinimu, pokyčiai nepatiks ir pastoviems klientams – dabar turguje daugiausia lankosi vyresni žmonės.

„Kai čia pastatys trijų aukštų pastatą, netikiu, kad močiutė lips laiptais pirkti kojinyčių. Ji geriau jau eis kitur. Be to, čia viskas pabrangs, močiutėms apsipirkti taps per brangu. Jau dabar kainų riba tarp turgaus ir parduotuvės prekių labai nežymi, o jei dar nuoma pabrangs, tai prekės kainuos tiek, kiek parduotuvėje. Nebeliks prasmės nei čia dirbti, nei čia apsipirkti“, – pabrėžė.

Egidijus pripažino: ar prekiaus čia po pokyčių, dar nenusprendė. Galbūt teks eiti dirbti į kokį nors kitą turgų.

„Man jau greitai 60 metų, aš neįsivaizduoju, kaip man reikėtų persikvalifikuoti. Čia būtų pabaiga mano darbo ir uždarbio“, – atviravo jis.

Panašiai šneka ir visai šalia drabužiais prekiaujanti Erika. Turguje ji dirba apie 20 metų.

„Tas, ką jie čia sugalvojo, yra labai negerai. Rūbai bus antrame aukšte, visa kita pirmame, dar čia bus ir koncertų. Galėsime dirbti iki 14 valandos. Tai negerai ir klientams, ir visiems kitiems. Turgus turėtų būti po vienu kupolu, kad apsipirkti atėjusiai močiutei nereikėtų lipti laiptais, kad mama galėtų atvažiuoti su vežimėliu – į antrą aukštą ji nebeužvažiuos. Ir dar tas amfiteatras. Kam jis ten reikalingas, aš nesuprantu“, – vardijo Erika.

Ji antrino: jei nuoma pabrangs, teks kelti ir prekių kainas.

„Klientai paprasčiausiai čia nebeis, bus per brangu. Apsipirkti čia neis ir jaunimas, į kuriuos ir orientuoti visi renginiai. Jaunimas savo parduotuves turi „Akropolyje“, ten apsipirkinės ir toliau. Į turgų ateina žmogus, kuris gauna minimalią algą ar pašalpą, pensiją“, – tikino prekeivė.

Stoties turguje drabužius pardavinėja ir Violeta, moteris čia dirba virš 25 metų.

„Padarys antrą „Akropolį“. Čia lankosi vien seni žmonės, jie tikrai nelips apsipirkti į antrą ar trečią aukštą. Manau, bus blogai, sumažės klientų. Jie į turgų ateina pirkti bulvių, gėlių sodinukų, silkių. Bus didesnės ir kainos, nors ir dabar sunku, visi labai taupome pinigus. Turbūt po naujovių reikės ir kasos apartų?“ – svarstė Violeta.

Prekiautoja Asta jau 20 metų šiame turguje pardavinėja daigus ir gėlytes. Paklausta apie numatomas naujoves, kaunietė prisipažįsta: niekas čia jų nelaukia.

„Man labai gerai taip, kaip yra dabar, viskas sutvarkyta. Anksčiau turgus buvo tikrai prastas, o dabar sudėtos trinkelės, viskas tvarkinga, pasistatome savo palapines, viskas tikrai tenkina. Mums nereikia jokių naujovių, nei naujų pastatų, nei vitrinų. Kai atsiras tokie pastatai, bus neaišku, kam tas turgus reikalingas“, – šnekėjo Asta.

„Čia nereikia jokių koncertų, jokių kino vakarų. Jų pilnas miestas – vien koncertai, gali važiuoti, kur tik nori. Juk tai – stoties rajonas, šalia ir „Žalgirio“ arena, ir „Akropolis“, ir Laisvės alėja. Kam dar? Stoties turgus nuo seno buvo toks pat, jau ir pirkėjai kiek metų čia lankosi. Stoties turgus visuomet buvo pats populiariausias, ir dar dabar yra“, – pridūrė prekeivė.

Naktimis miegoti neduoda ir nežinomybė. Asta įsitikinusi: savivaldybė smulkmenas nutyli ne be priežasties.

„Visiškai nieko nežinau... Greičiausiai, mus nori išmesti. Savivaldybė mums nieko nesakė, niekas nieko mūsų neklausė. Niekam neįdomu, jie daro, kaip jiems reikia. Manau, kad mums niekas nebeleis prekiauti. Kaip mes atrodysime su savo daigais prie vitrininių stendų? Niekas nenorės ten jokių žemių. Be to, mums reikia saulės, mums reikia gryno oro.

Savivaldybė kaip tik turėtų džiaugtis, mes patys išsilaikome, neprašome išmokų ar pašalpų. Mažų mažiausiai galėtų mus informuoti, kaip viskas bus. Jie mums nieko nesako, lyg mūsų čia visai nebūtų, nors dirbame šitiek metų“, – nusivylusi pasakojo Asta.

Ji net nežino, ar galės čia dirbti kitąmet. O sėklas kitų metų sezonui jau reikia užsisakyti dabar.

„Nežinau, ką daryti. Prisipirksiu, investuosiu, bet ar galėsiu kitąmet sėti? O jei neturėsiu kur prekiauti? Kur man reikės eiti? Į kurį turgų? Šilainių turgus jau pilnas, Zanavykų turgus merdi, Aleksoto turgus dirba tik savaitgaliais. Mums nebėra kur eiti“, – pripažino moteris.

Visgi žaislais ir kitokiais daiktais prekiaujant Aksana tikino permainų laukianti, pasak jos, moderni turgavietė yra puiki idėja. Ji tikino suprantanti, kad nuoma tokiu atveju pabrangtų, bet tai esą nėra labai blogai – už komfortą mokėti reikia.

Rodos, pokyčių ne per labiausiai laukia ir nuolatiniai turgaus lankytojai. Kalbinta pirkėja Vilma sakė: nuo kitų metų ieškosis kito turgaus.

„Manau, į šį turgų apsipirkti nebeisiu. Po „Akropolį“ irgi niekad nevaikštau. Mes, seni žmonės, įpratę eiti į turgų nuo senų laikų, pirkti bulvių ir silkių su galvomis – tokių parduotuvėse nėra. Pakeliui kartais nusiperku kokias nors šlepetes už kelis eurus. Čia eiti dėl dviejų silkių man bus nejauku, o ir kainuos brangiau – juk bus ir šildymas, ir apšvietimas“, – įsitikinusi ji.

Pirkėja Jolanta iš Kauno mano panašiai. Ji pasakojo į šį turgų visad ateinanti pirkti pomidorų daigų.

„Juos čia labai nebrangiai parduoda. Kur bus tie daigai naujame turguje? Kur jie tilps? Perku ir gėles pavasarį, kad pasisodinčiau namuose. Rudenį visada perku grybų, juos pardavinėja prigrybavę žmonės“, – atviravo ji.

Visgi kaunietė Milena čia įžvelgia ir teigiamą pusę – mergina tikino, kad tikrai lankysis turguje vyksiančiuose renginiuose.

„Man atrodo, kad viskas bus gerai. Bus smagu, keli aukštai, o vakarais vyks koncertai, rodys kiną. Dalyvausiu“, – šypsojosi ji.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius patikino, kad prekeiviams nėra ko nerimauti.

„Iš prekybininkų esame sulaukę labai pozityvaus grįžtamojo ryšio apie anksčiau atliktus darbus: pakeistą ištrupėjusį senąjį grindinį, atnaujintas lietaus nuotekų sistemas, įrengtus vandens įvadus gėlininkams, sumontuotą kokybišką apšvietimą, pandusus neįgaliesiems ar lankytojus pasitinkantį naują fasadą. Neabejojame, kad tokius pat rezultatus pasieksime ir su naujuoju Stoties turgaus paviljonu“, – tikino V.Abramavičius.

Jis pridūrė, kad nuo pat pradžių tiek konkurso dokumentuose, tiek formuojant uždavinius ir naujojo Stoties paviljono viziją, buvo siekiama, kad projektuojamas pastatas taptų patrauklus šiuo metu vykstančioms veikloms.

„Tai savotiški miesto vartai, todėl jie turi būtų tvarkingi, patrauklūs ir maksimaliai patogūs tiek prekybininkams, tiek svečiams, tiek pirkėjams. Koncepciją kuriantiems architektams buvo iškeltos kelios užduotys: parengti šiuolaikiškos ir funkcionalios turgavietės projektą, kuris prisidėtų prie miesto įvaizdžio gerinimo ir taptų patrauklia vieta visiems“, – sakė Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Savivaldybės atstovas tikino: tikrai nesiekiama suprojektuoti naujo prekybos ar pramogų centro.

„Kuriame erdvę smulkiajam verslui. Kauno stoties turgaus vizitinė kortelė – gėlės, ūkininkų ir amatininkų produkcija. Pirmiausiai užtikrinsime ir sudarysime sąlygas tęsti veiklas šių sektorių atstovams.

Pokyčiai, kuriuos inicijuojame, skirti prekybininkams, siekiant jiems sukurti kokybiškesnes darbo sąlygas. Mūsų prioritetinis siekis, kad esami prekybininkai ir turgavietės dvasia išliktų nepakitusi, tiktai sukurti prekybininkams ir pirkėjams patrauklesnes erdves“, – pabrėžė jis.

V.Abramavičiaus teigimu, prekeiviams nėra ko jaudintis ir dėl darbo valandų. Taip, projekte numatyta, kas bus prekiaujama iki 14 valandos, bet tai – tik preliminarus laikas.

„Darbo valandos keisis pagal lankytojų ir klientų srautus. Sieksime, kad naujame halės paviljone veiklos truktų kuo ilgiau, todėl čia planuojama ir prekyba, ir vietos kavinėms, restoranams, kitiems paslaugų teikėjams“, – tikino jis.

Planuojama gana nemaža lauko prekybos zona. Pasak pašnekovo, joje savo produkcija galės prekiauti ir močiutės, ūkininkai ar kiti atvykstantys prekybininkai.

Visgi lieka neaišku, ar ir kaip kils nuomos kaina, ar prekeiviams reikės įsigyti kasos aparatus.

„Apie kainų pokyčius gerokai per anksti kalbėti, dar tik rengiamas techninis projektas. Nuomos kainos bus nustatomos pagal tuo metu rinkoje vyraujančias sumas.

Kasos aparatų naudojimą nustatome ne mes, o Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl vadovausimės jų reikalavimais prekybininkams“, – komentavo pašnekovas.

V.Abramavičius įsitikinęs: pokyčiai tikrai neatbaidys nuolatinių prekeivių lankytojų. Anaiptol: lankytojų skaičius tik išaugs.

„Užsienio praktika rodo, kad vietos šalia stočių tampa traukos centrais, jeigu jos atitinka lankytojų lūkesčius – apsipirkti, įsigyti suvenyrų, pavalgyti ar praleisti laiką, kol laukiama autobuso ar traukinio.

Atliepus šiuos poreikius, sukūrus patrauklias erdves, pagyvėja ir ženkliai auga lankytojų srautai. Tokias tendencijas stebėjome atnaujintoje Kauno autobusų stotyje, panašaus rezultato norime pasiekti ir Stoties turgavietėje“, – šnekėjo Statybos valdymo skyriaus vedėjas.

Pasak pašnekovo, projekto autorės, kurdamos viziją Kauno stoties turgui, vadovavosi jau pasiteisinusiais tarptautiniais pavyzdžiais. Įkvėpimo semtasi iš daugiafunkcinės Talino Baltijos turgavietės.

„Jie taip pat siekė pritraukti kuo platesnę auditoriją – nuo ​​geležinkelių keleivių iki vietinių gyventojų, jaunimo ir turistų, praeinančių pro vietovę. Greta stovi tiek maisto, tiek ūkininkų prekystaliai, ūžia maisto alėja su įvairiausiais restoranais, kavinėmis ir kepyklėlėmis“, – tikino V.Abramavičius.