„Čia susikuria užburtas ratas, į regionus darbo vietoms nėra ko eiti, nes mes neinvestuojame į žmones, nes neva neturime pajėgumų – žmonės nedirba arba nepakankamai uždirba“, – naujienų agentūrai „Elta“ teigė V.Sinkevičius.
Džiugina nepriklausomybė nuo rusiškų energetinių išteklių ir finansų būklė
Europos semestro dokumente teigiamu aspektu išskiriama Lietuvos nepriklausomybė nuo rusiškų energetinių išteklių, tvirtino V.Sinkevičius. Anot jo, prasidėjus karui, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas leido ne tik greitai atsiriboti Lietuvai nuo Rusijos, bet ir suteikti stabilumo kaimyninėmis šalims.
„Didele dalimi dėl padidinto neapmokestinamų pajamų dydžio Lietuvoje realūs atlyginimai žmonėms krito šiek tiek mažiau nei bendrai ES. Tai leido išlaikyti bendrą gerą vaizdą. Nekilnojamo turto kainos, kurios lyg ir turėtų kelti klausimų, nes jos kilo per pastaruosius 10 metų 50 proc., ir pusė to kilimo įvyko per pastaruosius 3 metus, bet prielaidų NT burbului nematyti“, – teigiamus dalykus EK ataskaitoje Lietuvai vardino EK narys.
„Komisija kol kas vertina, kad Lietuvai sekasi įgyvendinti ekonomikos gaivinimo planą, vėluojama su 2 punktais iš 33, bet dalis pirmojo mokėjimo jau išmokėta. Aišku, didžioji dalis (1,4 mlrd. eurų) dar laukia ir reikės įgyvendinti tiek mokesčių, tiek švietimo reformas“, – tvirtino jis.
Eurokomisaras taip pat akcentavo, kad pozityvumo prideda Lietuvoje per pastaruosius metus fiksuotas didėjantis užsienio investicijų kiekis bei tai, jog nepaisant reikšmingo biudžeto deficito, finansų būklė šalyje išlieka geresnė, nei daugelyje ES valstybių.
„Lietuva taip pat nusimačiusi planuose ir ketina pasinaudoti lengvatinėmis ES paskolomis, skirtomis spartesnei žaliajai energetikos plėtrai, kas leis Lietuvai užsitikrinti dar didesnę nepriklausomybę“, – sakė V.Sinkevičius.
Grėsminga situacija dėl per didelio elektros importo, darbo jėgos trūkumo
Vardindamas neigiamus ataskaitoje paminėtus aspektus, EK narys išskyrė per didelį importuojamos elektros kiekį Lietuvoje – jis sudaro beveik 70 proc. Tačiau V.Sinkevičius pabrėžė, kad jeigu Vyriausybės planas iki 2030 metų sumažinti priklausomybę iki 30 proc. bus įgyvendintas, tai suteiks pozityvumo.
„2030 metais Lietuvai gali stigti iki 3 tūkst. slaugos darbuotojų ir jų vidurkis, jų atlyginimus lyginant su ES vidurkiu, yra mažiausias ES. Ši problema gali tik didėti. Pozityvus signalas yra, kad Vyriausybė susitaria su profsąjungomis dėl atlyginimo indeksavimo, papildomų programų slaugos darbuotojams ir galbūt tai keis situaciją. Lėtai, bet vis tik auga finansavimas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Mes vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio, bet tas nedidelis auginimas fiksuojamas“, – trūkumus vardijo eurokomisaras.
„2022 metais buvo užfiksuotas didžiausias darbo jėgos trūkumas per 15 metų – darbuotojų įgūdžių pasiūla neatitiko darbdavių poreikio. Ir tai yra didžiausias neatitikimas per 15 metų. Su panašia situacija Lietuva susidūrė tik 2008 metais“, – akcentavo jis.
Šalies ekonomika pernelyg orientuota į žemos pridėtinės vertės sektorius V.Sinkevičius tvirtino, kad didžiausia problema yra tai, jog šalies ekonomikos struktūra yra pernelyg orientuota į žemos pridėtinės vertės sektorius, kurie yra jautrūs augantiems kaštams – elektros kainoms ir atlyginimams.
„Siekdama sušvelninti infliacijos padarinius, Vyriausybė verslui ir žmonėms taikė labai horizontalias pagalbos priemones. Tokios priemonės yra itin brangios ir neefektyvios. Per 2022–2023 metus bendrai išleista net iki 2 proc. metinio bendrojo vidaus produkto, neužtikrinant, kad ta parama pirmiausiai pasiektų tuos, kuriems labiausiai jos reikia. Tai yra tiek kalbant apie įmones ir verslus, tiek kalbant apie gyventojų grupes. Ir nesumažinant galų gale to energijos suvartojimo“, – tikino EK narys.
„Biudžete atsirado papildomų ilgalaikių išlaidų, kurios nėra padengtos pajamomis. Kol kas daroma prielaida, kad biudžeto pajamos augs savaime dėl gerėjančios ekonomikos ir ES investicijų. Čia matau didelę grėsmę, kalbant apie gerėjančią ekonomiką, kad to gali šiemet nebūti. Pirmas ketvirtis rodo labai prastas prognozes. Nors biudžeto surinkimas iš mokesčių stabiliai auga nuo 2017 metų, Lietuva vis dar yra viena prasčiausiai mokesčius renkančių ES valstybių. Tai vėlgi yra tos senos mūsų bėdos“, – sakė eurokomisaras.
Skurdo rizikoje esančių žmonių skaičius – vienas didžiausių ES
EK atstovas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje skurdo rizikoje esančių žmonių skaičius išlieka vienas didžiausių ES, o pajamų nelygybė – chroniška problema.
„Skirtumas tarp 20 proc. daugiausiai uždirbančių ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių yra daugiau nei 6 kartai. Tai – labai didelis skirtumas, lyginant su kitomis ES valstybėmis. Lietuvoje su energetiniu skurdu susiduria beveik tris kartus daugiau žmonių, nei vidutiniškai Europos Sąjungoje“, – teigė V.Sinkevičius.
„Pernai metų pabaigoje socialinio būsto Lietuvoje laukė per 19 tūkst. žmonių. Vidutinė trukmė eilėje – beveik 6 metai. Vyriausybė yra parengusi planus socialinio būsto plėtrai neįgaliesiems ir gausioms šeimoms iš ES lėšų, tačiau matome, kad tai neišspręs tos problemoms“, – aiškino eurokomisaras.
Sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas – vienas žemiausių ES
Dar viena Lietuvos problema – žemas sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas bei prasta situacija su beveik visais sveikatos rodikliais, tvirtino V.Sinkevičius.
„Sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas Lietuvoje yra vienas žemiausių ES. Situacija, su beveik visais sveikatos rodikliais yra itin prasta, mes stipriai atsiliekame tokių ligų kaip vėžys prevencijoje ir gydyme. Vidutinė gyvenimo trukmė išlieka gana žema ir vis dar pirmaujame pagal savižudybių skaičių“, – sakė EK narys.
„Na, ir per pastaruosius 2 metus stipriai padaugėjo viešųjų pirkimų, kuriuose sulaukėme tik vieno pasiūlymo. Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas yra kur kas dažniau priverstas kliautis brangiomis paskolomis verslo plėtrai, nei vidutiniškai ES, o negalinčių rasti finansavimo šaltinių santykis yra apskritai vienas didžiausių ES. Tai vėlgi bankinė sistema nėra palanki smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai“, – pažymėjo eurokomisaras.
EK kol kas neatsižvelgė į dabartinę politinę situaciją šalyje
Galiausiai V.Sinkevičius teigė, kad situacija yra dviprasmiška dėl galimo Vyriausybės pasitraukimo, tačiau EK dar į šį politinį dėmenį savo ataskaitoje neatsižvelgė.
„Mūsų problemos yra tikros, džiaugsmai suprojektuoti į ateitį, tiek tikintis ekonominio augimo, tiek tikintis stabilių ES investicijų ir jų tinkamo nukreipimo bei panaudojimo. Šiuo atveju matau labai dideles rizikas“, – sakė eurokomisaras.
„Komisija dar neįvertino, kad dėl švietimo reformos pasisakė Konstitucinis Teismas. Komisija tikrai neįtraukė dabartinės politinės prasidėjusios suirutės, bet visa tai būtų įvertinta vėliau“, – pažymėjo jis.
Europos semestras yra ES ekonomikos valdymo sistemos dalis. Europos semestro metu valstybės narės derina savo biudžeto ir ekonominę politiką su ES lygmeniu sutartomis taisyklėmis.
Nors iš pradžių jis iš esmės buvo vykdomas tik ekonominėje srityje, laikui bėgant Europos semestras pakito, į procesą įtraukiant kitų atitinkamų sričių politiką.
Šis socialinės ir ekonominės politikos koordinavimo procesas vyksta kasmet nuo lapkričio iki liepos.
Lietuvos ekonomika įeina į pavojaus zoną
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, paskelbus EK rekomendacijas, sakė: „Ekonomikos duomenys mums sufleruoja, kad Lietuvos ekonomika įeina į pavojaus zoną. Todėl dabar yra lemiamas laikas spręsti įsisenėjusias Lietuvos problemas energetikos, sveikatos sistemos, socialinių paslaugų, švietimo srityse. Vienas iš jų sprendimo pagrindų – pakankamos biudžeto pajamos, o pastarosioms užtikrinti svarbu tęsti mokesčių peržiūrą.
Kertiniams Lietuvos sprendimams į pagalbą šiuo metu taip pat ateina ES finansavimas – 2,1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, kurio lėšos, atnaujinus planą, beveik padvigubės, bei naujojo laikotarpio sanglaudos fondai, kurie turėtų netrukus įsibėgėti. Šiuo nelengvu laikotarpiu svarbu užtikrinti spartų, efektyvų ir skaidrų lėšų investavimą.“
Rekomendacijų Lietuvai pasiūlymai
Skelbiamuose rekomendacijų pasiūlymuose Europos Komisija mini, kad Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas ir sanglaudos instrumentai išlieka vienomis svarbiausių priemonių, galinčių padėti didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą ir spartinti žaliąją pertvarką Lietuvoje.
Lietuva kviečiama papildyti planą „Naujos kartos Lietuva“ skyriumi „REPowerEU“, kuris numatytų papildomas priemones energetinei nepriklausomybei užtikrinti. Lietuva kviečiama spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą ir žaliąją pramonės pertvarką, gerinti viešojo ir tvaraus transporto prieinamumą bei spartinti pastatų renovaciją. Taip pat Lietuva raginama užtikrinti tolimesnę elektros jungčių plėtrą ir elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, išlaikant viešųjų finansų stabilumą, užtikrinti pakankamai resursų sveikatos ir socialinei apsaugai bei kitoms viešosioms paslaugoms, stiprinti pirminę sveikatos apsaugą, gerinti socialinių paslaugų ir socialinio būsto prieinamumą.
