J. Zajankauskaitė komentare dėstė, kad ekonominiam aktyvumui silpstant, šalyje daugėja nedirbančių asmenų ir retėja užimtųjų gretos. Šių metų pradžioje ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius sudarė 1,518 mln. Per dešimtmetį paskutinį kartą didesnis darbo jėgos rodiklis (1,532 mln.) buvo užfiksuotas tik praėjusių metų trečiąjį ketvirtį.
„Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, iš kurių pašalinta sezono įtaka, nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio darbo jėgai priskiriamų asmenų padaugėjo apie 6 tūkst. Prie tokio pokyčio daugiausia prisidėjo apie 21 tūkst. per ketvirtį išaugęs bedarbių skaičius. Bedarbių šalyje buvo apie 23 tūkst., arba 25 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiąją dalį viso bedarbių pagausėjimo lėmė gyventojai, kuriems jau gana ilgą laiką nepavyksta įsidarbinti. Ilgalaikiai bedarbiai (neturintys darbo 1 m. ir ilgiau) prie bendro metinio augimo prisidėjo 7, neturintys darbo 6–11 mėn. – 4 proc. punktais.
Trumpalaikių bedarbių (neturinčių darbo iki 1 mėn.) dalis bendroje bedarbių struktūroje vis dar buvo maža ir tesudarė 6 proc. Pagrindinės darbo netekimo priežastys ir toliau yra asmeninės ir šeiminės, tačiau didėja ir atleistų iš darbo asmenų skaičius, tiesa, jis vis dar yra mažesnis nei per pandemiją. Nors 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumo raida buvo silpna, įmonės nebuvo linkusios iškart gerokai sumažinti darbuotojų skaičių. Bendras užimtųjų skaičius šalyje sudarė 1,4 mln. ir buvo didesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu metu – visgi per ketvirtį užimtųjų sumažėjo apie 15 tūkst., arba šiek tiek daugiau nei 1 proc.“, – rašoma Lietuvos banko ekonomistės komentare.
Jame pastebima, kad metinis darbo jėgos augimas tebebuvo spartus, o darbo jėgos aktyvumo lygis per metus beveik nepakito.
„Nuo praėjusių metų antrąją pusę pasiekto rekordo Lietuvoje bendras 15–64 metų amžiaus gyventojų aktyvumo lygis jau kurį laiką mažėja, tačiau vis dar yra panašaus lygio, koks buvo fiksuotas prieš metus. 2023 m. pirmąjį ketvirtį bendras aktyvumo lygis buvo 0,1 proc. punkto didesnis nei prieš metus: padidėjo nuo 77,7 iki 77,8 proc. Ypač padidėjo vyresnio amžiaus gyventojų (55–64 m.) aktyvumo lygis, kuris sudarė 74,6 proc. ir buvo 2,0 proc. punkto didesnis negu prieš metus (žr. D pav.). Reikšmingai (2,9 proc. p.) sumažėjo jaunimo (15–24 m.) aktyvumo lygis – nuo 36,9 proc. (2022 m. pirmąjį ketvirtį) iki 34,0 proc. (2023 m. pirmąjį ketvirtį).
Per metus beveik nepakitęs bendras darbo jėgos aktyvumo lygis tik labai mažai prisidėjo prie sparčiai augusio darbo jėgos rodiklio. Pastarasis veiksnys šių metų pirmąjį ketvirtį darbo jėgos augimą paspartino apie 0,2 proc. punkto. Vis dėlto net 2,5 proc. metiniam darbo jėgos augimui didžiausią poveikį (2,3 proc. p.) darė didėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, kurį lemia palankios imigracijos ir emigracijos tendencijos. Praėjusiais metais fiksuotas rekordinis grynosios migracijos balansas yra gerokai sumažėjęs, tačiau vis dar yra teigiamas. Tiesa, šiais metais sunku tikėtis išlaikyti tokį didelį migracijos saldo. Šių metų sausio–balandžio mėn. į Lietuvą atvyko apie 10,8 tūkst. asmenų daugiau, nei iš jos išvyko.
Nedarbo lygis šalyje auga, tačiau yra žemesnio lygio nei pandemijos laikotarpiu. Nuo 2020 m. trečiojo ketvirčio pradžios, kai per pandemiją nedarbo lygis šalyje buvo pasiekęs piką (9,3 proc.), iki pat praėjusių metų antrosios pusės šis rodiklis iš lėto mažėjo. Naujausiais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį bedarbių ir darbo jėgos santykis sudarė 7,7 proc. ir buvo 1,4 proc. punkto didesnis nei prieš metus bei pašalinus sezono įtaką 1,3 proc. punkto didesnis nei ankstesnį ketvirtį. Metinį nedarbo lygio padidėjimą daugiausia lėmė itin reikšmingai išaugęs darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Labiausiai padidėjo nekvalifikuotų asmenų nedarbo lygis, kuris analizuojamu laikotarpiu sudarė apie 18 proc. Kvalifikuotų darbuotojų nedarbo lygis augo mažiau ir sudarė 6,5 proc. Vertinant nedarbo lygio tendencijas mieste ir kaime, matyti, kad gyventojų nedarbas kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo net 1,7 karto didesnis nei mieste.
Vis dar didėjantis dirbančiųjų skaičius rodo darbo rinkos atsparumą. Mažesnis ekonomikos raidos palankumas pastebimai mažina užimtųjų skaičių. Nepaisant to, 2023 m. pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų buvo 1 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Ankstesniais ketvirčiais metinis užimtumo augimas buvo spartus ir viršijo 3 proc. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, tokį nemenką augimo sulėtėjimą lėmė ypač sumažėjęs savarankiškai dirbančių darbuotojų skaičiaus, kuris bendrą užimtųjų skaičiaus augimą sumažino apie 1 proc. punkto.
Vertinant ekonominių veiklų padėtį, dirbančiųjų gausėjo viešojo valdymo, švietimo, sveikatos priežiūros sektoriuose (apie 0,7 proc. p. metinio augimo), prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse (apie 0,5 proc. p. metinio augimo). Samda su išorės rinka susijusiose ekonomėse veiklose buvo mažiau palanki. Šių metų pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius sparčiausiai mažėjo dviejose atvirojo sektoriaus veiklose. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei kasybos ir apdirbamosios gamybos sektoriai bendrą užimtumo augimą šalyje sumažino atitinkamai apie 0,9 ir 0,1 proc. punkto“, – dėstė J. Zajankauskaitė.
Ji pridūrė, kad pagal Lietuvos banko kovo mėn. atnaujintas makroekonominių rodiklių prognozes, 2023 m. pirmojo ketvirčio nedarbo lygio duomenys buvo prastesni, nei tikėtasi, o dirbančiųjų skaičiaus raida – šiek tiek silpnesnė, todėl darbo rinkos padėtis šių metų pradžioje yra blogesnė, nei tikėtasi.
„Tiesa, geresnę darbo rinkos būklę rodo registruoto nedarbo rodiklis, kuris nuo šių metų pradžios nebedidėja. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų balandžio mėn. registruotų bedarbių skaičius sudarė 9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su 2022 m. balandžio mėn., šis rodiklis buvo 0,5 proc. punkto mažesnis“, – pridūrė ekonomistė.
