„Kad 2024 metais galėtume matyti rodiklius, kurie būtų tikrai augantys, turėtume pagalvoti apie tam tikras priemones, kurios būtų skirtos naujų rinkų pritraukimui. Jos reikalingos tam, kad atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai galėtų pilnai dalyvauti užsienio turizmo parodose, reklamuoti Lietuvą, kaip turizmui patrauklią kryptį ir kviesti atvykti keliautojus.
Šiuo metu tik nedidelė grupelė gali savo lėšomis sau tai leisti ir netgi tada negali dalyvauti visose parodose, kuriose norėtų. Tai labai norėtųsi ir valstybinių institucijų atsigręžimo į atvykstamąjį turizmą, būtent įsiklausymo ir tų priemonių įgyvendinimo“, – pirmadienį spaudos konferencijoje aiškino M. Plepytė-Rainienė.
Taip pat, jos manymu, reikalingas ir susisiekimo su oro uostais, kur susikoncentruoja daugelio avialinijų ir maršrutų skrydžiai, gerinimas. Jos teigimu, tai turėtų būti tiek turizmo asociacijos, tiek Susisiekimo ministerijos tikslas.
„Taip pat atvykstamojo turizmo srautų augimą stipriai paveiktų susisiekimo gerinimas, būtent oro transportu. Nes turime susisiekimą, viskas tvarkoje, bet norėtųsi ne tokios didelės priklausomybės nuo žemų kaštų avialinijų, norėtųsi geresnio ir platesnio susisiekimo su „hubiniais“ oro uostais, kas yra mūsų viso sektoriaus ir, manau, Susisiekimo ministerijos siekiamybė. Visi to nori ir tikimės, kad artimiausiu metu pavyks šią situaciją gerinti“, – sakė ji.
M. Plepytė-Rainienė paaiškino, kad atvykstamojo turizmo bendrovės nesugebėjusios atsigauti po COVID-19 pandemijos, patyrė dar vieną smūgį dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, nuo ko vis dar neatsigauna.
„Norėtume tikėtis, kad laukia geresni laikai, nes iš tikrųjų atvykstamojo turizmo kelionių organizatorių situacija yra sudėtinga. Labai apmaudu, kad kelionių organizatorius užklupo dar viena krizė, nors mes nespėjome atsigauti po pandemijos. Nes užklupo visa geopolitinė krizė, karas Ukrainoje, kas iš tikrųjų labai stipriai paveikė atvykstamojo turizmo kelionių organizatorius“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
Taip pat, pasak jos, nors duomenys rodo, kad atvykstamasis turizmas smarkiai auga, šią statistiką iškraipo pabėgėliai iš Ukrainos, kurie šiuo metu yra skaičiuojami kaip turistai.
„Rodome ir matome, kad atvykstančiųjų turistų srautai auga, bet tuo pačiu toje statistikoje matome ir ukrainiečius, kurie į Lietuvą neatvyko to poilsio vedami“, – sakė ji.
Užsienio turistų srautai į Lietuvą dar negrįžę į 2019 metų lygį
Valstybės duomenų agentūros turizmo ir transporto skyriaus vedėjas Audrius Taraila teigė, kad nors užsienio turistų srautai į Lietuvą 2022 metais padidėjo net 2,3 karto, jie dar negrįžę į 2019 metų lygį. Jo pateiktais valstybės duomenų agentūros duomenimis, užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius siekė iki 2,17 mln., o vienadienių kelionių iki 2,56 mln.
„Užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius 2022 metais, palyginus su 2021 metais, padidėjo 2,3 karto ir sudarė 2,2 mln. kelionių. Tačiau palyginus su 2019 metais, užsieniečių kelionių su nakvynėmis skaičius dar yra sumažėjęs 35,6 proc. Bendras nakvynių skaičius 2022 metais sudarė 9 mln., tai yra 2,2 karto daugiau, nei 2021 metais“, – pirmadienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Taraila.
Anot valstybės duomenų agentūros atstovo, 2022 metų duomenys rodo, kad didžiausi turistų srautai į Lietuvą išlieka iš kaimyninių valstybių. Pasak jo, 2022 metais turistų iš kitų Baltijos valstybių ir Lenkijos, į Lietuvą keliaujančių su nakvynę, kiekis netgi viršijo 2019 metų.
„2022 metais daugiausiai vienadienių lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių. Daugiausiai atvykusiųjų iš Latvijos, 1,1 mln., kas sudarė 42,2 proc., iš Lenkijos, 649 tūkst., kas yra 25,4 proc. Taip pat Baltarusija, Estija, Rusija ir Vokietija“, – sakė jis.
„Turistai atvykę į Lietuvą su nakvyne buvo iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Baltarusijos ir kaip matome, Latvijos, Lenkijos ir Estijos turistų skaičius netgi yra didesnis, nei 2019 metais“, – pridūrė jis.
Taip pat, pasak A. Tarailos, lyginat 2022 metų Lietuvos gyventojų išvykusių į užsienį kiekius su 2021 metais, vis dar egzistuoja 18,2 proc. srauto susitraukimas.
Tai 18,2 proc. mažiau, nei 2019 metais, tačiau 2,3 karto daugiau, nei 2021 metais. Populiariausios vienadienių lankytojų kelionės yra į Lenkiją ir Latviją. Populiariausios Lietuvos keliautojų su nakvyne šalis buvo Turkija, Lenkija, Latvija, Jungtinė Karalystė, Vokietija. Nors nedaug, tačiau didėjo ir kiekis išvykstančių į egzotines šalis“, – aiškino jis.
