Mažinti priklausomybę, stiprinti dominavimą
Pekinas jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi mažinti priklausomybę nuo dolerio, motyvuodamas tuo, kad JAV ekonomika yra rizikinga, prisimenant, pavyzdžiui, 2008 m. finansinį krachą, taip pat yra norima plėsti savo valiutos įtakos sferą.
Tačiau pastaraisiais metais atrodo, kad Kinijos viena iš paskatų mažinti priklausomybę nuo dolerio yra tai, jog Kinija ruošiasi galimam konfliktui su Taivanu.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje viena iš priemonių, kaip sukelti ekonominę žalą Maskvai, buvo atkirtimas nuo sandorių, sudaromų JAV doleriais. Tai stipriai apsunkino Rusijos galimybes prekiauti su kitomis šalimis.
Tačiau šioje situacijoje nenumatytai laimėjo Kinijos valiuta. Pernai Rusijos importo, už kurį mokama juaniais, dalis padidėjo nuo 4 iki 23 proc. Vasarį juanis pirmą kartą istorijoje aplenkė dolerį ir tapo valiuta, kuria Maskvos biržoje prekiaujama dažniausiai.
Nors Kinijos juanis pagal dominavimą pasaulyje vis dar atsilieka nuo dolerio, nuo 2021 m. kovo iki 2023 m. kovo jo dalis prekybos rinkoje – kelių trilijonų dolerių ekosistemoje – daugiau nei padvigubėjo, rodo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos „Swift“ duomenys.
Kinija skatina ir kitas šalis naudoti juanį tarptautiniams sandoriams. Argentina ir Brazilija neseniai susitarė ir už Kinijos importą mokės juaniais, o ne JAV doleriais.
Balandį Bangladešas paskelbė patvirtinęs 318 mln. dolerių vertės mokėjimą juaniais, kad būtų padengta dalis Rusijos paskolos, panaudotos atominės elektrinės plėtrai finansuoti. Tai retas pavyzdys, kada juanis naudojamas tarptautiniam sandoriui, kuriame nedalyvauja Kinija.
„Norėdami vykdyti verslą su Rusija užsienio partneriai iš tikrųjų neturi alternatyvų – jiems teks apsvarstyti galimybę naudoti mažiau tradicines mokėjimo valiutas, pavyzdžiui, juanius ar rublius“, – teigė Danielis McDowellas, Vilsono centro Kinijos instituto bendradarbis.
Vis dėlto Kinijos ekonomika yra daug labiau susijusi su Vakarų ekonomika nei Rusijos, todėl daugelis analitikų mano, kad Vakarai negalėtų nubausti Kinijos ekonomikos, nepadarydami didžiulės žalos sau.
Turi būti suderinta su valdžia
Apskritai Pekinas nori būti nepriklausomas nuo dolerių naudojimo būtiniausioms importuojamoms prekėms, o tai svarbus žingsnis užtikrinant Kinijos energetinį saugumą.
Kovą viena Kinijos bendrovė už juanius nupirko 65 tūkst. tonų suskystintų gamtinių dujų (SGD) iš Prancūzijos tarptautinės bendrovės „TotalEnergies“. Tai buvo pirmas kartas, kai Kinijos valiuta panaudota tarptautiniame SGD sandoryje.
Net pernai paskelbtame straipsnyje valstybinės bendrovės „China Energy“ vyriausiasis ekonomistas Xu Jin rašė, jog Kinija „turi sparčiau dirbti skatindama juanio internacionalizaciją“, kad apsaugotų savo energijos tiekimą po sankcijų Rusijai.
Kinija taip pat sukūrė alternatyvą „Swift“ sistemai ir skaitmeninę valiutą e-CNY. Tai dalis Pekino kampanijos, kuria siekiama valiutą paversti patrauklia alternatyva doleriui.
Atsiskyrimo nuo dolerio kampanija taip pat susijusi su nacionaliniu pasididžiavimu. Neseniai paskelbtame pranešime apie Kinijos finansinio savarankiškumo siekį pažymima: „Kinija negali pretenduoti į didžiosios galios statusą, jei ji ir toliau priklausys nuo prekybos vykdymo doleriais, skolinimosi užsienyje, energijos ir žaliavų kainų nustatymo.“
Tačiau Kinijos vadovams svarbus ir tarptautinio juanio vaidmens suderinimas su partijos įtaka vidaus finansų rinkoms.
Tikrasis juanio internacionalizavimas reikštų, kad vyriausybė turėtų susilpninti kapitalo srautų kontrolę ir leisti rinkai atlikti svarbesnį vaidmenį vertinant valiutą. Tačiau partija nėra linkusi rizikuoti, pagrindinis jų ekonominės filosofijos principas yra tai, kad valstybė turi atlikti svarbų vaidmenį ekonomikoje.
Ekspertai net pabrėžia, kad tai nėra nematoma ranka, priešingai – tai labai matoma valstybės reguliuotojų ranka rinkoje, taip daroma norint išlaikyti šalį, finansinį stabilumą, išlikti valdžioje.
Parengta pagal „The Guardian“.
