Šiais metais Kaune veiks beveik dvi dešimtys fontanų, kurių dauguma įrengta centrinėje miesto dalyje.
Nors fontanų skaičius pernelyg sparčiai nedidėja, tokių pokyčių neverta tikėtis, nes tai – brangūs, nuolatinės priežiūros reikalaujantys įrenginiai. Jų naudojimo laiką riboja ir orai.
Gera žinia: mieste atsiranda naujų fontanų formų – vadinamieji rūko fontanai bei geriamojo vandens stotelės.
Prireikia net gelbėtojų
Didžiąją dalį miesto fontanų prižiūri bendrovės „Kauno vandenys“ Eksploatacijos skyriaus specialistai. Prieš sezono pradžią fontanai kruopščiai išvalomi, patikrinami siurbliai, atliekami apšvietimo tvarkymo darbai, kai kurie fontanai kosmetiškai atnaujinami.
Kalniečių parko tvenkinyje esančio fontano įrangą padeda nuplukdyti gelbėtojai.
Bendrovė „Kauno vandenys“ šią vasarą prižiūrės 10 miesto fontanų ir 4 geriamojo vandens fontanėlius. Fontanai yra išsidėstę įvairiose miesto vietose – Rotušės bei Čečėnijos aikštėse, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kauko laiptų viršuje ir apačioje, Mažajame ąžuolyne, šalia Kauno apskrities viešosios bibliotekos.
Fontanai čiurlens ir neseniai atnaujintuose bei kauniečių pamėgtuose Dainavos, Draugystės ir Kalniečių parkuose. Didieji miesto fontanai veiks kasdien nuo 9 iki 22 valandos.
Siekia sugrąžinti žmones
Tačiau vienas miesto centre esantis fontanas – Steigiamojo Seimo aikštėje – jau daugybę metų stovi apleistas.
„Pastaraisiais metais miesto administracija skyrė daug dėmesio viešosioms erdvėms tvarkyti, taip pat ir fontanams atnaujinti – jie įrengti Laisvės alėjoje, prie Kauko laiptų ir bibliotekos Mažojo ąžuolyno, Muzikinio teatro sodelyje, taip pat Kalniečių, Dainavos ir Draugystės parkuose“, – vardijo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Jis sutiko, kad Steigiamojo Seimo aikštė visiškai neatitinka savo paskirties, nes ją supa itin judrios ir intensyviu eismu pasižyminčios gatvės. Nors aikštė įrengta pačiame miesto centre, bet čia užsuka vos keletas kauniečių ar miesto svečių.
„Šiuo metu rengiame aikštę ir jos prieigas apimantį detalųjį planą. Rengiant šį svarbų dokumentą atsižvelgiama į 2017 metais architektų pristatytą urbanistinę šios teritorijos išplėtojimo studiją. Pagal ją vienas galimų scenarijų – sugrąžinti buvusį aikštės perimetrinį užstatymą“, – pranešė A.Pakalniškis.
Svarstoma, kad, aikštę atribojus pastatais, pavyks gerokai sumažinti nuo gatvių sklindantį triukšmą ir ji taps patrauklesnė. Aikštėje galėtų veikti kavinės, įvairias paslaugas teikiantys verslai, taip pat netrūktų žalumos ir bendrauti skirtų erdvių.
„Parengus detalųjį planą turėsime aiškesnį vaizdą, kaip į Steigiamojo Seimo aikštę sugrąžinti miestiečius“, – svarstė A.Pakalniškis. Tuomet esą bus nuspręsta, ką daryti su apleistu fontanu.
Karštomis dienomis – atgaiva
Praėjusiais metais kauniečiams itin patiko naujovė – vadinamasis rūko fontanas, kuris buvo pastatytas Laisvės alėjoje. Karštomis dienomis jis ir gaivino, ir tapo pramoga.
Matydami tiek daug gerų emocijų „Kauno vandenų“ vadovai nusprendė šį džiaugsmą padvigubinti ir įsigijo dar vieną 6 tūkst. eurų kainavusią rūko sistemą.
Ją galima kilnoti, todėl rūko fontaną bus galima statyti tose miesto vietose, kuriose bus didžiausias žmonių sambūris.
Studentų skvere, Jonavos gatvėje, ties Kauno pilies automobilių stovėjimo aikštele, Draugystės ir Kalniečių parkuose pradėjo veikti ir nemokamo geriamojo vandens stotelės. Po žiemos jos buvo plaunamos, imami mėginiai vandens kokybei patikrinti.
„Kauniečių ir miesto svečių pamėgtų geriamojo vandens fontanėlių gretas netrukus papildys dar vienas naujas fontanėlis prie Trijų Mergelių tilto. Šį sezoną numatyta pastatyti dar vieną geriamojo vandens stotelę, dėl kurios vietos šiuo metu sprendžiama“, – pranešė „Kauno vandenų“ vadovas Ramūnas Šulskus.
Įmonės darbuotojai surengė kauniečių apklausą, kurios metu gauta itin daug pasiūlymų vandens stotelę įrengti Vilijampolėje.
„Kauno vandenų“ vadovai šį pageidavimą įvykdys, o konkreti vieta bus pasirinkta įvertinus technines galimybes.
Atspindi socialinę ir ekonominę gerovę
„Fontanus galima drąsiai vadinti miesto socialinio bei ekonominio lygio atspindžiu, nes tik turtingas miestas turi galimybių jais džiuginti gyventojus ir puošti viešąsias erdves.
Fontanų nebūna per daug, jie tampa traukos centru, o vanduo suteikia miestui gyvumo. Štai Vienybės aikštėje įrengtas fontanas sukelia gausybę teigiamų emocijų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Kaune vyrauja gera tendencija ir pagal veikiančių fontanų skaičių miestas sugrįžo į geriausius savo laikus. Galbūt jie netapo miesto simboliu, tačiau bent jau Laisvės alėjos fontanas tikrai gerai atpažįstamas ir žinomas.
Štai Sevilijoje (Ispanija) prieš 1992 metų pasaulinę „Expo“ parodą pradėjo veikti net 10 fontanų, o juk jų įrengimas ir priežiūra kainuoja labai nepigiai.
Žvelgiant į ateitį reikėtų neužmiršti, kad su vandeniu reikia elgtis atsakingai ir stengtis atkurti kuo natūralesnį jo ciklą“, - pasakoja Jūratė Kamičaitytė, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorė.
