Pasak LEA duomenų analitiko Karolio Kelpšo, gaminantys vartotojai į tinklą elektrą patiekia, kai ji pigesnė, o atgauna jai kainuojant daugiau – dėl to 2022 m. susidarė 10,7 mln. eurų skirtumas, kurį dengė nepriklausomi elektros tiekėjai.
Jie esą suinteresuoti tuo, kad gaminančių vartotojų generuojama elektra būtų apskaitoma eurais (angl. net-billing), ką nebuitiniams vartotojams siūlo taikyti Energetikos ministerija.
„Šioje vietoje yra elektros tiekėjų interesas, kad būtų apskaitoma net-billing sistema – kas reikštų, kad gaminantis vartotojas parduotų savo elektrą už tos valandos kainą. Tada ta jo suprekiauta suma tarsi saugoma kažkokioje virtualioje sąskaitoje, o kai gaminantis vartotojas nori atgauti iš tinklo elektrą, jis ją atgauna už aukštesnę tos valandos kainą“, – ketvirtadienį vykusios LEA duomenų apžvalgos metu žurnalistams sakė K. Kelpšas.
„Tai būtų, kad jo pagaminta kilovatvalandė dienos viduryje nebūtų verta lygiai vienos kilovatvalandės, kurią jis atgauna ryte arba vakare“, – teigė jis.
Pasak LEA atstovo, lyginant 2021 m. ir 2022 m., gaminančių vartotojų Lietuvoje padaugėjo nuo maždaug 18 tūkst. iki 90 tūkst. 2021 m. gaminantys vartotojai pagamino elektros už 5,9 mln. eurų, o atgavo už 6,9 mln., tuo tarpu pernai – pagamino už 35,6 mln. eurų, atgavo – už 46,3 mln. eurų.
„2022 m. skirtumas paaugo 10 kartų. (...) Šitą skirtumą padengia elektros tiekėjai, todėl ir verda tos diskusijos dėl gaminančių vartotojų apskaitos sistemos“, – pažymėjo K. Kelpšas.
Jis akcentavo, kad Lietuva, kartu su Vengrija, Slovėnija, Kroatija bei Graikija, yra vienintelės Europos Sąjungos šalys (neskaitant Rumunijos), taikančios net-metering modelį – t. y., į tinklą tiekiama perteklinė energija apskaitoma kilovatvalandėmis ir pasaugoma, sumokant tik už naudojimąsi tinklais (Latvijoje ir Nyderlanduose taikomi abu kaupimo principai).
Anot LEA eksperto, tokia sistema būtų efektyvi, jei elektros kainos rinkoje nesvyruotų taip, kaip Lietuvoje. Jo pateiktais duomenimis, „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje didžiausias skirtumas tarp vidutinių vidurdienio ir ryto/vakaro elektros kainų pernai siekė 23 proc. 2021 m. šis skirtumas sudarė 14 proc.
„Šita schema būtų labai gera, jei elektros kaina per parą nesikeistų. Dabar situacija yra, kad elektra paprastai brangesnė rytais, pigesnė dienos viduryje ir brangesnė vakarais. Ir gaminantys vartotojai didžiąją elektros dalį pagamina tuo metu, kai ji yra pigesnė dienos eigoje“, – sakė K. Kelpšas.
Jis aiškino, kad Lietuvoje gali pasikartoti panaši situacija kaip Kalifornijoje, kur kasmet fiksuojami vis didesni svyravimai tarp ryto ir vakaro pikų bei vidurdienio elektros kainų. K. Kelpšo teigimu, šioje JAV valstijoje itin išplėtota saulės energetika, o šiemet vidurdieniais elektros kainos būna ir neigiamos.
„Turint galvoje, kas vyksta dabar Kalifornijoje, galima numanyti, kad ta pati istorija laukia ir mūsų regiono. Todėl svarbu galvoti apie apskaitos principą, kad neliktų nuskriaustų“, – sakė K. Kelpšas.
Energetikos ministerija yra pasiūliusi apskaitos būdą eurais nuo liepos taikyti visiems nebuitiniams vartotojams (juridiniams asmenims).
Nurodoma, kad siūlomais pokyčiais siekiama tvarios gaminančių vartotojų plėtros, įgalinti elektros perdavimo tinklą ir efektyviai išnaudoti skirstomojo tinklo pajėgumus.
Ministerija Eltai yra komentavusi, kad pakeitus tvarką, virtualioje nebuitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje būtų kaupiama lėšų suma, apskaičiuota padauginus pagamintos elektros kiekį iš su nepriklausomu tiekėju sutarto tarifo arba valandinės biržos kainos.
Jei siūlymui būtų pritarta, jis galiotų tik naujiems nebuitiniams gaminantiems vartotojams, išskyrus energetines bendrijas.
Panašių pokyčių buitiniams vartotojams kol kas neplanuojama.
