Pagal teikiamus pasiūlymus, viešojo maitinimo vietose vartojimui vietoje, kaip alternatyva gėrimų ir maisto vienkartinėms pakuotėms, turėtų būti neatlygintinai pateikiama daugkartinė pakuotė, išskyrus atvejus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas.
Siūloma tvarka nebūtų taikoma pakuotėms, lėkštėms, tarai, į kurias individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai supakuoti gamybos linijoje, o po to gabenami į prekybos vietą.
Šią savaitę įstatymų pataisos, kuriomis siekiama skatinti vartotojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę, mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą, sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 14 parlamentarų. Po svarstymo komitetuose prie šio klausimo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 20 d.
Kaip pažymi pasiūlymo autoriai, „Rethink Plastik alliance“ ataskaitos duomenimis, Lietuva iki šiol yra viena iš aštuonių ES valstybių, kuri neįgyvendino Direktyvos nuostatų dėl vienkartinių pakuočių naudojimo mažinimo.
K. Adomaitis: kai kurios šalys imasi daug drastiškesnių veiksmų
Pasak K. Adomaičio, vienkartinės pakuotės iš tiesų yra išpopuliarėjusios, joms šiuo metu beveik nesiūloma alternatyvų. „Paprastai tokios pakuotės pakliūna į bendras atliekas. Jeigu jos yra išrūšiuojamos, jas po to sunku perdirbti, nes sudėtinga sukaupti į vieną vietą didelį kiekį“, − iš Seimo tribūnos sakė parlamentaras.
Pasak jo, vienkartinių pakuočių kiekiai yra dideli. „Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje, pavyzdžiui, kas devintas žmogus kasdien sunaudoja puodelį, tai tūkstančiai tonų per metus. Lietuvoje, jeigu atsižvelgtume į tai, kiek mes mažiau sunaudojame pakuočių apskritai ir pritaikytume panašų suvartojimo tempą kaip Didžiojoje Britanijoje, tai būtų apie 200 tūkst. vienkartinių puodelių per dieną“,– pastebėjo Laisvės frakcijai priklausantis parlamentaras.
K. Adomaičio duomenimis, kai kurios šalys imasi daug drastiškesnių veiksmų, bando drausti vienkartines pakuotes apskritai, įveda mokesčius vienkartinei tarai. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje siūlomas vienas iš nuosaikiausių sprendimų – išskirti vienkartinės pakuotės ir gėrimo ar maisto kainą.
„Tai yra vienas iš nuosaikiausių sprendimų, mažiausiai verslui sukeliančių apribojimų. Tikrai, manau, nesukels problemų Lietuvoje tai įgyvendinti. Siūlome, kad būtų išskirta vienkartinės pakuotės kaina ir atitinkamai gėrimo, maisto, kuris į jas pilamas. Šiuo būdu siekiame keleto tikslų. Visų pirma, tai psichologinis efektas, kad žmonės pagaliau supras, kad pakuotė irgi kainuoja. Antra, atsinešus su savimi daugkartinę pakuotę į bet kurią kavinę norint maistą išsinešti, žmogus akivaizdžiai pajustų ir finansinę naudą, nes tiesiog neturėtų mokėti už vienkartinę pakuotę, kurią siūlo pati kavinė. Ir trečia, kas yra iš tiesų svarbiausia, tai atsirastų paskata plėsti užstato sistemą“, − pristatydamas projektą Seimo plenarinėje salėje sakė K. Adomaitis.
Už vienkartinę pakuotę turi būti pasiūlytas atlygis
Pasak K. Adomaičio, įstatymų projektuose yra labai aiškiai suformuluota, kad už vienkartinę pakuotę turi būti pasiūlytas atlygis, atlygis gali būti ir užstatas. Anot parlamentaro, įstatymo pataisos turėtų galioti visoms vienkartinėms pakuotės, nes „nėra prasmės skirstyti, kokio tai tipo vienkartinė pakuotė, ar plastiko, ar popierinė, nes paprastai beveik visais atvejais tai būna kombinuota pakuotė“.
Seimo narys Kęstutis Mažeika teiravosi, kodėl nutaikyta tik į paslaugų sektorių.
„Turbūt tenka ir jums pačiam matyti parduotuvėse, kai perki mažą daiktą, net ir Lietuvoje pagamintą, bet jis būna įpakuotas į neadekvačiai didelę pakuotę“, – pastebėjo K. Mažeika.
Parke apsilankęs ir didelį kiekį vienkartinių pakuočių pamatęs Seimo narys Tomas Tomilinas mano, kad tai akivaizdžiai rodo, kad visuomenė nesusimąsto, kai neturi susimokėti už vienkartinę pakuotę.
„Tikrai pačiam asmeniškai kartais sunku atsispirti tai pagundai pasinaudoti vienkartiniu puodeliu. Todėl papildoma paskata apgalvoti savo veiksmą, kai tai kerta per kišenę, nors ir minimaliai, yra labai gera“, – sakė parlamentaras.
Seimo narys Vilius Semeška nėra visiškai prieš pasiūlymą, tačiau mano, kad yra geresnių alternatyvų. „Pavyzdžiui, Vokietijoje pirkdamas bokalą alaus tu susimoki užstatą 2 eurus ir priduodi tą bokalą, atgauni užstatą. Yra masė kitų sistemų. Dabar, kai iš liberalų, laisviečių ateina mokesčių įvedimas, aš jau nežinau, kur čia mums, konservatoriams, dėti tada ausis nuo rinkėjų ir nuo visų kitų“, – Seimo posėdyje svarstė V. Semeška.
Projektus pateikęs K. Adomaitis užtikrino, kad jokio naujo mokesčio neplanuojama įvesti. „Visų pirma, visi labai klaidina, kad tai bus mokestis. Tai yra tiesiog siūlymas sudaryti kainodarą, jokio mokesčio valstybėje čia neįvedame“,– atsakė jis.
Kokios galėtų būti baudos?
Aplinkos apsaugos įstatyme siūloma įtvirtinti juridinių asmenų atsakomybę už nustatytų reikalavimų dėl vienkartinės pakuotės nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
Pagal siūlomą projektą, viešojo maitinimo vietose gėrimų ar maisto vienkartinės pakuotės neatlygintinas dalijimas ar neatlygintinos daugkartinės pakuotės, kaip alternatyvos vienkartinėms pakuotėms nepateikimas, užtrauktų baudą nuo 1 tūkstančio iki 3 tūkstančių eurų. Toks pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 3 tūkstančių iki 5 tūkstančių eurų.
Administracinių nusižengimų kodekse siūloma įtvirtinti atsakomybę viešojo maitinimo paslaugų teikėjams fiziniams asmenims bei viešojo maitinimo paslaugų teikėjų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Projektas numato, kad gėrimų ir maisto vienkartinės pakuotės neatlygintinas dalijimas ir neatlygintinos daugkartinės pakuotės nepateikimas užtrauktų įspėjimą arba baudą viešojo maitinimo paslaugų teikėjams fiziniams asmenims nuo 30 iki 60 eurų ir baudą viešojo maitinimo paslaugų teikėjų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 100 iki 200 eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad vienkartinei gėrimų tarai jau šiuo metu yra daugybė alternatyvų (pavyzdžiui, daugkartiniai kavos puodeliai) siūloma naują reikalavimą gėrimų pakuotei taikyti jau nuo 2024 m. sausio 1 d.
Reikalavimai, susiję su maisto patiekimu vienkartinėje taroje viešojo maitinimo vietose, projekto iniciatorių nuomone, galėtų būti įgyvendinami nuo 2025 m. sausio 1 d., taip numatant laiko ūkio subjektams bei vartotojams pasiruošti.
Įstatymų pataisas dėl vienkartinių pakuočių kartu su K. Adomaičiu teikia įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai Lukas Savickas, Aistė Gedvilienė, Arūnas Valinskas, Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Romualdas Vaitkus, Simonas Gentvilas, Artūras Žukauskas, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Ligita Girskienė, Marius Matijošaitis, Monika Ošmianskienė, Tomas Vytautas Raskevičius.
