Vadinamasis Pieno įstatymas, kuriuo mėginama sureguliuoti ūkininkų, supirkėjų ir perdirbėjų santykius, jau seniai tapo ydingos teisėkūros pavyzdžiu.
Pirmą kartą jis buvo priimtas 2015 metais, kai Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) vadovavo Virginija Baltraitienė.
Konstitucinis teismas vėliau nustatė, kad įstatymas buvo priimtas nepagrįstai pažeidžiant teisėkūros procesą, todėl įpareigojo jį priimti iš naujo iki 2020 m. liepos.
Teismas nurodė tai padaryti laikantis nustatytos teisėkūros tvarkos, atlikus poveikio konkurencijai ir ekonomikai vertinimus.
Tačiau tuometei ŽŪM vadovybei iki nustatyto termino nepavyko užtikrinti skaidraus ir kokybiško teisėkūros proceso, todėl su įstatymo pakeitimo procedūromis ministerija pavėlavo. O dabar mėgina lopyti spragas atverdama dar didesnes skyles.
Pastabų – galybė
Konkurencijos tarybos išvadą dėl ŽŪM parengto projekto sudaro net 26 punktai. Vienas svarbiausių įspėjimų – dėl projekte numatytos prievolės supirkėjams viešai skelbti kainas, taikomus priedus ir jų dydžius.
Tarybos nuomone, tai kelia riziką, kad bus paviešinti komerciškai jautrūs įmonių duomenys. Be to, kainos laisvojoje rinkoje turėtų būti nustatomos laisvų derybų būdu, tačiau projekte numatytas jų reguliavimas.
„Informacija, susijusi su individualia ūkio subjektų taikoma kainodara, yra strategiškai jautri.
Dėl jos atskleidimo rinkoje gali būti dirbtinai padidintas skaidrumas, ūkio subjektai turėtų galimybę sužinoti komerciškai jautrią savo konkurentų informaciją, o dėl to galėtų sumažėti konkurentų elgesio rinkoje nepriklausomumas ir jų paskatos konkuruoti“, – tokios Konkurencijos tarybos išvados.
Teisingumo ministerija irgi pažėrė pluoštą pastabų. Pavyzdžiui, kad ir dėl to, jog ŽŪM siekia leisti parduoti tik valstybės valdomos įmonės „Pieno tyrimai“ laboratorijoje ištirtą pieną. Bet tai reiškia kitų tyrimais užsiimančių įmonių diskriminavimą.
Šūsnį klaidų projekte rado ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Įstatymo projektu siūlomas pieno kainų reguliavimas pareikalaus didelių administracinių sąnaudų. Tam, kad būtų galima įvertinti gamybos sąnaudas, nustatyti tinkamą kainą, reikia pagrįstos ekonominės analizės, kuri gali skirtis kiekvieno ūkio subjekto atžvilgiu“, – teigiama jos išvadose.
Ministrui – vis viena
Nepaisant to, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas užsispyręs tvirtina, kad toks įstatymas yra reikalingas, net jei jis ir turi ydų.
„Pieno įstatymas nepatinka ir pieno perdirbėjams, ir Konkurencijos tarybai.
Mes norime, kad visi mokami priedai ir priemokos ūkininkams, jų apskaitos metodika ir sąlygos būtų vieši. Man atrodo, kad toks principas geras“, – Žinių radijui sakė K.Navickas.
Ūkininkai jau niršta
ŽŪM baigė rinkti pieno gamintojų paraiškas dėl paramos – ji bus skiriama gamintojams, kurie pirmąjį ketvirtį už kilogramą pieno iš supirkėjų gavo mažiau nei 35 centus. Tam numatyta 8 mln. eurų: kooperatyvų nariai už vieną karvę turėtų gauti po 96, o kiti pieno gamintojai – po 87 eurus.
Patys ūkininkai tai vadina katino ašaromis. Pasak kooperatyvo „Eko tikslas“ direktoriaus Mindaugo Petkevičiaus, parama ūkininkams paskirstyta neteisingai – ekologiško pieno ūkių kaina nukrito, bet į paramos gavimo schemą jie nebuvo įtraukti.
„Ministerija parodė savo veidą: skatina mažiukus, vidutinius, bet pamiršta savo pažadą skatinti kooperaciją“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė kooperatyvo vadovas.
Priekaištų dėl kooperacijos ŽŪM sulaukia jau seniai, bet jokių veiksmų suvienyti ūkininkus ministerija nesiima. Todėl Lietuvoje iki šiol klesti neekonomiški maži pieno ūkiai.
Pavyzdžiui, Estijoje veikia vos daugiau nei 400 ūkių, o karvių vidurkis juose siekia beveik 200. Lietuvoje vidurkis nesudaro nė 20, o ūkių skaičiuojama apie 12 tūkstančių. Tiesa, jų gali sumažėti.
„Jei nebus paramos, dalis ūkių pasitrauks iš gamybos. Jau matome, kad po 60 ūkių kas mėnesį išnyksta“, – teigė Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius.
Gali grėsti ir teismai
Pieno įstatymo projektas netrukus turėtų būti pateiktas svarstyti Vyriausybei, o jai pritarus keliautų į Seimą. Tačiau parlamente turėtų kilti rimtų ginčų.
„Jei emociniu pagrindu toks įstatymas ir būtų priimtas, tikimybė, kad jo nepasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, yra tikrai didesnė negu 90 proc. Kitaip toks teisės aktas būtų nesunkiai apskųstas Europos Komisijai.
Mano vertinimu, tai yra visiškai populistinis Žemės ūkio ministerijos sprendimas“, – sakė Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
