Pasigenda atsakymų, kaip ir kur nubyrėjo buveinėms išžvalgyti skirti milijonai

„Natura 2000“ tinklo teritorijos suteikia prieglobstį labiausiai nykstančioms Europos rūšims ir buveinėms – tam reikia išskirtinio dėmesio.

Lietuvoje tuo rūpinamasi pasitelkus LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“.

Šio projekto trukmė – dešimt metų. Jis buvo pradėtas 2018-aisiais ir bus baigtas 2027 metas.

Bendra projekto vertė – 17 mln. eurų, iš kurų 60 proc. lėšų sudaro ES programos LIFE programos parama – 10,2 mln. eurų. Likusi dalis – Lietuvos valstybės biudžeto lėšos.

Viena šio projekto dalis yra neišvengiamai susijusi ir su miškininkyste.

Nes miškingose „Natura 2000“ teritorijose, siekiant palaikyti palankią Europos Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių apsaugos būklę, kyla problemų dėl apribojamų miško nuosavybės teisių bei kylančių miško savininkų ir gamtosaugos interesų konfliktų.

Todėl, siekiant pilnai integruoti „Natura 2000“ tinklo apsaugos aspektus į miškų ūkio valdymo sektorių, nutarta ieškoti sąlyčio taškų tarp biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių ir miškotvarkos planų.

Ypatingą dėmesį ketinta skirti atviroms miško buveinėms, kurių palanki apsaugos būklė neįmanoma be aktyvių gamtotvarkos priemonių taikymo.

Remiantis tarptautine ir nacionaline moksline patirtimi bei praktiškai išbandant alternatyvias aplinkosaugos priemones Dzūkijos nacionalinio parko miškuose, parengti du svarbūs dokumentai: „Europos Bendrijos svarbos miško natūralių buveinių tvarkymo rekomendacijos“ bei „Miškotvarkos planavimo standartai“.

Pastarasis dokumentas apima standartines planavimo procedūras kiekvienai EB svarbos buveinei ir rūšiai, priklausomai nuo medyno tipo.

Buvo numatyta, kad integruojant gamtosaugos priemones į miškotvarkos planavimo procesų stiprinimą atsakingasis projekto partneris yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, kiti dalyviai – Aplinkos Ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, Baltijos aplinkos forumas, Valstybinių miškų urėdija.

Kita projekto užduotis – teritorijų nustatymas ir žemių išpirkimas – taip pat kliudo miškininkystę.

Nes projektu siekiama užbaigti visas būtinas procedūras, kad „Natura 2000“ tinklas Lietuvoje funkcionuotų kaip vientisas ekologinis tinklas.

Šiam tikslui pasiekt, atlikus reikiamus tyrimus, numatyta išpirkti ne mažiau kaip 100 ha privačios miškų ir žemės ūkio paskirties žemės „Natura 2000“ teritorijose bei pasirašyti ne mažiau kaip 50 apsaugos sutarčių su privačios žemės savininkais, kad jų valdose būtų išsaugotos EB svarbos rūšys ir buveinės.

Atsakinga už tai yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Kiti partneriai – Aplinkos ministerija, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bei Baltijos aplinkos forumas.

Prieš metus, 2022 kovą , Aplinkos ministerija Europos Komisijai pateikė galutinį Lietuvos 2021–2027 m. „Natura 2000“ Prioritetinių veiksmų programos variantą.

Šis strateginis planavimo dokumentas apima priemonių, kurių reikia sukurti ir palaikyti „Natura 2000“ tinklui ir susijusiai žaliajai infrastruktūrai, finansavimo poreikius.

Programoje numatyta „Natura 2000“ teritorijas saugoti ir jų ekologinės darnos siekti pasitelkus ekologinį švietimą, saugomų rūšių tyrimus, natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių atkūrimo ir palaikymo darbus, šalinant užtvankas, naikinant invazines rūšis, kompensuojant saugomų rūšių daromą žalą ir kt.

Pagal kartu su įvairių sričių ekspertais atliktus skaičiavimus Lietuvos lėšų poreikis vienerių metų laikotarpiui siekia 121,71 mln. eurų.

Visos siūlomos priemonės susietos su atitinkamomis Europos Sąjungos finansavimo programomis.

Pagal projekto planus, nuo 2018-ųjų iki 2022-ųjų pabaigos turėjo būti inventorizuotos ne mažiau kaip 27 mažai žinomas EB svarbos rūšis Lietuvoje, o duomenys apie jų radavietes patikti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Kita užduotis – nustatyti EB svarbos (101) rūšių ir 54 tipų buveinių apsaugos tikslus „Natura 2000“ teritorijų lygmeniu.

Per tuos ketverius metus turėjo būti nustatytos potencialios buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) bei paukščių apsaugai svarbias teritorijas (PAST) ir jų apsaugos tikslai kiekvienoje iš vietovių.

Balandžio pabaigoje AM pateikė apžvalgą apie siuaciją bioįvairovės apsaugos srityje. Jos duomenimis, šiuo metu yra parinktos visos 169 trūkstamos „Natura 2000“ tinklo teritorijos 17-ai Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų ir 22-ų rūšių apsaugai.

Taip pat stipriai pažengta į priekį, nustatant konkrečioms vietovėms būdingus apsaugos tikslus ir priemones – jos nustatytos 155-ioms vietovėms.

Teigiama, kad nuo 2018 m. „Natura 2000“ tinklas išplėstas 865 tūkst. ha, iki 624 teritorijų ir dabar užima 1,034 mln. ha arba apie 14 proc. Lietuvos teritorijos.

Nustatant buveinių apsaugai svarbias teritorijas ir apsaugos tikslus buveinėms ir rūšims, po detalių tyrimų daugeliu atveju esamose „Natura 2000“ teritorijose atrandama naujų buveinių ir rūšių plotų, todėl „Natura 2000“ tinklas nuolat didėja.

Europos komisaras Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad šių naujausių Lietuvos žingsnių Europos Komisija dar nėra spėjusi įvertinti, neabejotinai įvertins ataskaitoje po metų.

„Mes, miškininkai, mišką matome, kaip darnią ekosistemą, kuri atlieka daugybę įvairių funkcijų, iš kurių bene svarbiausios – klimato kaitos stabilizavimas, vandens apytakos reguliavimas. Miškas – tai ir grybų, uogų bei vaistinių augalų buveinė, ir medienos ištekliai, ir biomasė energetikai, ir bioįvairovės klestėjimo vieta“, – yra sakęs Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros docentas dr. Albinas Tebėra.

Pasak jo, priimant strateginius sprendimus lemiamą žodį anksčiau turėdavo būtent miškininkai, ir tai davė gerų rezultatų: sparčiai didėjo miškų ištekliai, miškuose gausėjo bioįvairovė, gerėjo rekreacinių miškų infrastruktūra.

Pasikeitė ir verslo grupių nuostatos. Pasak A.Tebėros, jei anksčiau daugiau problemų kildavo dėl medienos pramonės „apetito“, tai jį pavyko suvaldyti: pramonininkai pagaliau suprato, kad racionalių sprendimų besilaikantys miškininkai jiems užaugins vertingesnio miško.

„Šią akimirką miškininkams daug sunkiau susikalbėti su visuomenininkais, kurie „tempia antklodę“ į bioįvairovės gausinimo pusę. Viešojoje erdvėje atrodo, kad bioįvairovės propaguotojai tik nesavanaudiškai rūpinasi gamtosauga, tačiau ne visiems yra pastebimi stambių projektų dideli finansiniai ištekliai, kurių įsisavinimas „neša“ naudą.

Dabar įsivyrauja nuomonė, kad trečdalyje miškų reikėtų sustabdyti ūkinę veiklą. Tokia idėja viešojoje erdvėje gal ir atrodo patraukli, bet tokie neargumentuoti užmojai neabejotinai pablogintų padėtį. Sustabdžius miškininkystės veiklas, biologinė įvairovė nepagausės. Gali nutikti ir priešingai. Pavyzdžiui, kai kuriose miško augavietėse nykstant seniems medžiams keliems dešimtmečiams suvešės lazdynų sąžalynai, kuriuose gyvens daug voverių, bet kitos retos gyvūnų bei augalų rūšys iš viso išnyks. Vargu, ar to reikia siekti“, – teigė A.Tebėra.

Prioritetinių veiksmų programos (toliau – PVP) yra strateginės daugiametės planavimo priemonės, kuriose plačiai apžvelgiamos priemonės, reikalingos siekiant visoje ES sukurti tinklą „Natura 2000“ ir susijusią žaliąją infrastruktūrą,

„Natura 2000“ teritorijų stebėsena vykdoma pagal Vyriausybės patvirtintą Valstybinio aplinkos monitoringo programą, kuri tvirtinama 6 metų periodui (naujausia patvirtinta 2018 m.).

Gyvosios gamtos monitoringas yra reikšminga šios valstybinės programos dalis, numatanti, kad rūšių ir buveinių stebėsena turi būti vykdoma ne tik „Natura 2000“ tinklo teritorijose, bet ir už jų ribų dėl duomenų palyginimo ir apsaugos būklės vertinimo šalies lygmeniu.

Po visų PVP korekcijų, 2022 m. pradžioje ji buvo pateikta ir PVP įgyvendinimo stebėsenos grupei, sudarytai iš įvairių ministerijų ir joms pavaldžių institucijų, mokslo įstaigų, NVO sektoriaus atstovų.

Didžiausiu sunkumu ir iššūkiu rengiant šį PVP buvo lėšų poreikio priemonėms įgyvendinti objektyvus įvertinimas. Lėšų poreikis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 2018 m. taikytus darbų įkainius, specialistų atlyginimus, mokamos išmokas – skaičiavimai pateikti neįvertinant galimo pabrangimo ateityje.

2021–2027 m. prioritetinis finansavimo poreikis su „Natura 2000“ teritorijomis susijusios rūšių ir buveinių geros būklės palaikymo ir atkūrimo priemonėmis:

Miškingos vietovės ir miškai – metinės einamosiosis išlaidos per metus – 205 tūkst. eurų, o Vienkartinės ir (arba) projekto išlaidos (EUR per metus) – 2,8 mln. eurų.

Papildomos žaliosios infrastruktūros priemonės, be tų, kurios susijusios su „Natura 2000“ (jomis toliau gerinama tinklo „Natura 2000“ darna, įskaitant tarpvalstybiniu mastu:

Miškingos vietovės ir miškai – einamosioms bei vienkarinmėms projekto išlaidoms per metus atitinkamai po 1,3 mln. eurų.