Energetikos balanso duomenimis, importuojama energija mažėja, o atsinaujinančios (AE) ir pirminės energijos gamyba nuolatos auga. Prognozuojama, kad esant stabiliam AE augimui, Lietuva bus viena iš pirmųjų šalių, kuri 100 proc. patenkins energijos poreikį tik iš AE.
Viceministrės I.Žilienės teigimu, siekiant patenkinti energetikos specialistų poreikį, į aukštąsias mokyklas per metus turėtų įstoti bent 500 abiturientų.
„Ateitis yra energetika, tačiau tam, kad jaunuolis rinktųsi šias studijas, būtinos šios sąlygos: įdomu mokytis, plati darbo rinka ir tenkinanti alga“, – sakė I.Žilienė.
Pabrėždama energetikos specialistų poreikį, I.Žilienė savo pranešime prisiminė ir visus neraminančią situaciją – karą Ukrainoje. Prasidėjus karui, suskystintų dujų terminalas bei kiti energetikos objektai dirba visu pajėgumu, todėl dėvisi. Tinklų atnaujinimui bus reikalingi šios srities specialistai, kurių trūkumas aiškiai matomas jau dabar.
Viceministrė ragino atkreipti dėmesį į šių specialistų ugdymą, mat mokymosi ir vertinimo metodikos ypač svarbios jau mokykloje: „Pastebėta, kad vadovėliuose nebeliko elementarių apibrėžimų, kurie moksleiviams leidžia įsisavinti žinias“.
Pasak I.Žilienės šias problemas reikėtų pradėti spręsti jau nuo pradinio ugdymo mokyklų.
KTU EEF yra įgyvendinęs ne vieną sėkmingą energetikos projektą. Vienas tokių buvo pradėtas vystyti Ukrainos delegacijos į KTU metu. KTU EEF, bendradarbiaujant su TEK, padeda sukurti pastotę, kuri atitiktų šiandieninius reikalavimus bei Ukrainos poreikius – transformatorinė elektros pastotė būtų atspari pažeidimams, atsirandantiems priešo atakų metu.
„Energetikos specialistų poreikis Lietuvoje nuolatos auga. 2030 metais pasieks apie 2500 darbuotojų trūkumą, tačiau ir būsimų dėstytojų – doktorantų, kurie ruoš ateities specialistus, trūkumas bus akivaizdus“, – sakė KTU EEF Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.
