Itin reikšminguose taškuose padėtis kaista – negandų taikinyje atsidūrė stambūs eksportuojantys sektoriai

Šiemet Lietuvos ekonomika ners į neigiamą teritoriją ir bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 2,5 proc., tačiau kitąmet BVP augimas turėtų atsitiesti ir siekti 2,7 proc., prognozuoja INVL.

„Daugelis ekonominių veiklų pernai pademonstravo stiprią augimo inerciją ir atsparumą, nors teko atlaikyti neeilinį kliūčių ruožą. Lietuva patyrė karo keliamų grėsmių ir neapibrėžtumo, įmonės prarado Rytų rinkas, pigių žaliavų ir medžiagų importo kanalus, teko atlaikyti žaliavų ir energetikos kainų šoką.

Didžiausia ES infliacijos banga mažino gyventojų perkamąją galią. Antroje praėjusių metų pusėje pradėjome jausti ir sparčiai didėjančią paskolų aptarnavimo naštą. Deja, visų šių neigiamų aplinkybių pasekmes ekonomikos raidai patirsime šiemet. Ekonominio nuosmukio išvengti nepavyks“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Priešingai nei pandemijos išbandymams, dabartinėms nepalankioms aplinkybėms Lietuvos ekonomikos struktūra yra gerokai jautresnė. Kylančios palūkanų normos ir recesijos grėsmės stipriai paveikė paklausą Lietuvos eksporto rinkose.

Pasak ekonomistės, keičiasi namų ūkių elgsena Vokietijoje ir Šiaurės šalyse. Jie labiau taupo, stengiasi padengti bent dalį sparčiai brangstančių paskolų, keičia vartojimo prioritetus atsisakydami ne pirmo būtinumo prekių. Vangesnę su būsto įranga ir apstatymu susijusių prekių paklausą diktuoja ir apmirusi būsto rinka Europos šalyse.

Šios aplinkybės jau veikia medienos, baldų, metalų ir metalo gaminių, statybinių medžiagų, elektros įrangos ir lengvosios pramonės eksporto rezultatus.

„Pandemijos metu savikritiškai džiaugėmės, kad esame turizmo užkampis ir mūsų ekonomikos rezultatams paslaugų, kurioms teikti yra būtinas kontaktas, įtaka nėra didelė. Šiuo metu negandų taikinyje yra atsidūrę stambūs eksportuojantys sektoriai: transportas ir apdirbamoji gamyba. Jų situacija bendram Lietuvos ūkio rezultatui yra itin reikšminga“, – sako INVL vyriausioji ekonomistė.

Ji pastebi, kad pandemijos metu sutrūkinėjusios tiekimo grandinės pasaulyje Lietuvai atvėrė nišų.

„Dinamiškos ir lanksčios Lietuvos eksportuojančiosios įmonės sėkmingai perėmė Tolimiesiems Rytams skirtus užsakymus, o tai leido užglaistyti veiklų, kurioms įtakos turėjo pandemija, praradimus. Tačiau dabar klostosi priešinga situacija“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.

Anot jos, transportavimo kaštai jūra nukritę į priešpandeminį lygį, o karantino suvaržymai Kinijoje panaikinti. Tad gali būti, kad Lietuvos kertinių rinkų užsakymai vėl pragmatiškai krypsta atgal į Tolimuosius Rytus.

Dėl karo ir agresorių kaimynystės keliamo neapibrėžtumo, paaštrėjusių rizikų ir kylančių palūkanų normų, labai susitraukė įmonių apetitas investicijoms ir plėtrai.

Ekonomistė pastebi, kad tokiomis aplinkybėmis būtų sveika atsivėrusį ciklinį privačių investicijų vakuumą užpildyti viešosiomis investicijomis ir būtent dabar didesnėmis apimtimis įdarbinti ES struktūrinių fondų ir Atsigavimo ir atsparumo didinimo fondo lėšas. Vis dėlto panašu, kad proveržio šioje srityje teks palaukti.

INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausioji ekonomistė pastebi, nors nedarbo rodikliai dar negąsdina, pastaruosius keletą metų stebėta darbuotojų trūkumo įtampa slūgsta, o kai kuriose veiklose dirbančiųjų jau mažėja.

„Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius, aukštesnės pridėtinės vertės verslo paslaugos, finansai ir draudimas yra cikliniams svyravimams atsparesni sektoriai, tad darbuotojų paklausa juose išlieka.

Tačiau apdraustųjų jau mažėja statybų ir nekilnojamojo turto veiklose bei pramonėje. Mažėjant užsakymų, lėtėjant procesams ir gamybos apsukoms, pagamintai produkcijai kaupiantis sandėliuose reikia ir mažiau darbo rankų“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto pastarųjų metų chroniškas darbuotojų trūkumas ir iššūkiai dėl darbo jėgos įmones verčia tausoti darbuotojus ir jų atsisakyti tik kraštutiniais atvejais.

Vidutinis nedarbo lygis šiemet, prognozuoja INVL, turėtų stiebtis iki 8 proc., tačiau jau kitais metais sumažės iki 7,2 proc. Vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet išaugs 11 proc. per metus, o kitąmet – 8 proc.

„Tolesnį atlyginimų augimą iš dalies užprogramavo pernykščiai valdžios sprendimai kelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį ir atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams. Jau apsispręsta ir nuo kitų metų 10 proc. didinti mėnesinę minimalią algą, o tai net ir sunkesniais laikais neleis darbo užmokesčio augimui išsikvėpti ir padės atkurti gyventojų perkamąją galią, sumažėjusią dėl infliacijos“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, todėl sprendimas kilstelėti šias algų „grindis“ paveikia ir visą atlyginimų vertikalę.

Nors vartotojų prekių ir paslaugų kainų augimas vis dar dviženklis, ekonomistė teigia, kad tai ilgai nesitęs.

„Balandžio mėnesį įvyko lūžis – stebėjome nulinę mėnesinę infliaciją, o tai reiškia, kad prekių ir paslaugų kainų indeksas nustojo stiebtis aukštyn. Tikėtina, kad šiemet sulauksime ir senokai matytos mėnesinės defliacijos epizodų“, – sako I.Genytė-Pikčienė.

Kalbėdama apie metinės infliacijos rodiklį ekonomistė teigia, kad dėl aukštos pernykštės palyginamosios bazės jau šių metų viduryje ji turėtų slystelėti į vienaženklę teritoriją, o metų pabaigoje – grįžti į Lietuvai sveiką lygį.

„Mažėjanti paklausa ir lėtėjančios gamybos apsukos išsivysčiusiose šalyse jau kurį laiką skatina žaliavas pigti. Atlėgo įtampa ir Europos energetikoje. Priešingai, pasiruošimą būsimam šildymo sezonui Europa pradeda kone geriausiose pozicijose per pastarąjį dešimtmetį – rezervuarų užpildymo dujų atsargomis lygis aukštesnis buvo tik 2020 m., o tai leidžia tikėtis didesnio kainų stabilumo“, – pastebi ekonomistė.

INVL prognozėmis, dėl besivelkančio pernykščio kainų šoko šleifo vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 9 proc., o kitąmet ji turėtų lėtėti iki 2 proc.

„Nors infliacija išsikvepia, kainos yra istoriškai aukštos ir tai jau veikia gyventojų elgseną, verčia keisti tam tikrus įpročius. Kylančios palūkanų normos, didėjanti skolų aptarnavimo našta ir padidėjusi nedarbo rizika vers dar atsakingiau planuoti išlaidas ir atsisakyti laisvalaikio, prabangos ir kitų ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė teigia, kad sunkumų atkarpai šiemet Lietuvos ekonomika pasirengusi tikrai neblogai, tad atsigaunant svarbiausioms eksporto rinkoms, bus pasiruošusi reaguoti greitai.

„Energinga pastarųjų metų plėtra lėmė aukštą dalies įmonių pelningumą, leido sukaupti finansinių atsargų ir pasiruošti vangesnei raidos fazei. Įmonių rezultatai, kylantys atlyginimai ir pernykštė infliacija sunešė gausias pajamas ir į valstybės biudžetą.

Galime pasidžiaugti, kad tiek Lietuvos privatus, tiek viešasis sektorius yra tarp mažiausiai įsiskolinusių ES, todėl ir palūkanų normų didėjimo distanciją išversime lengviau“, – Lietuvos ekonomikos atsparumo kriterijus vardina I.Genytė-Pikčienė.