„Galima diskutuoti dėl pačių skaičių, pirmo ketvirčio nuosmukio gylio, ar jis didelis, ar galėjo būti mažesnis, ar buvo lūkesčiai, kad jis bus mažesnis. Praėjusiais metais ne vieno ketvirčio duomenys per vėlesnes peržiūras buvo perskaičiuoti, tai norėčiau sulaukti gegužės pabaigos, kada bus skelbiamas antras įvertis“, – „Žinių radijui“ teigė I.Šimonytė.
„Ne tiek todėl, kad tikėčiausi pamatyti kažkokį kitą skaičių, bet tikėčiausi pamatyti aiškią struktūrą pagal veiklos sritis, t. y., kurioms veiklos sritims tenka didžiausia šio susitraukimo našta. Dabar intuityviai galima maždaug tą numatyti, tai apdirbamoji pramonė, mažmeninė prekyba ir nekilnojamo turto operacijos, visos trys dėl skirtingų priežasčių“, – aiškino ji.
Politikė akcentavo, kad apdirbamoji pramonė tokius rezultatus patyrė dėl euro zonos ir energetikos kainų šoko, tuo tarpu mažmeninė prekyba ir nekilnojamo turto (NT) operacijos – dėl palūkanų normų kylimo ir „šiokio tokio“ susilaikymo investuoti į NT ar išleisti daugiau pinigų. Tačiau, anot jos, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vartotojų lūkesčiai balandžio pabaigoje buvo aukšti.
„Vartotojų lūkesčiai balandžio pabaigoje buvo turbūt rekordiškai aukščiausi nuo 2021 m. pavasario. Žvelgiant pagal darbo rinką ir kitus parametrus situacija atrodo šiek tiek prasčiau, negu buvo praėjusiais metais, bet ne dramatiškai“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Situaciją reikia stebėti, faktas, kad šių metų ekonomikos prognozė varijuoja nuo -0,2, -0,3 iki 0,5 ar kažkokio kito skaičiaus mažesnio negu vienetas, tai jau rodo, kad akivaizdu, jog minuso buvo tikimasi“, – pabrėžė ji.
Galiausiai I.Šimonytė tikino, kad planuojamų mokestinių pakeitimo ir BVP rodiklių ryšio ji nemato arba mato jį teigiamą. Pasak premjerės, paketo priėmimas reikalingas, nes kitu atveju Lietuvoje būtų statiška mokesčių sistema.
„Mokesčių pakeitimuose siūlomi dalykai, kurie būtų naudingi įmonėms, investuojančioms į atsinaujinimą, žaliąją energetiką, inovacijas, gerai apmokamas darbo vietas. Bet jeigu nesusitarsime, kad tas paketas bus Seime svarstomas, tai turėsime statišką mokesčių sistemą, tokią, kokią turime šiuo metu“, – aiškino konservatorė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį šalies BVP to meto kainomis siekė 15,8 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -3 proc.
Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,5 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
Statistikams paskelbus, jog pirmąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos BVP smuko 3 proc., Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad tai tik pirmasis įvertis, iš kurio spręsti apie tikslią šalies ekonomikos būklę dar anksti.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tuo tarpu nemano, kad dabartinė techninė recesija pavirs ilgalaike ekonomikos krize. Pasak jos, remiantis pramonės požiūriu ir veiksmais, teigti, kad artėja niūriausias scenarijus, negalima.
Galiausiai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė nedramatizuoja šių metų pirmo ketvirčio smukusio BVP rodiklio šalyje. Pasak jo, Lietuva tikrai yra ne ten, kur buvo 2009 m.
