Žinoma, kai sausumos keliai, ypač nusidriekęs tarp Vilniaus ir Utenos, tapo vairuotojų prakeiksmu, lieka keliauti upėmis, tik kad tuos laivus ir baržas kone rankų pirštais galima suskaičiuoti.
Jau po kelių dienų vanduo į ministro daržą atplukdė stamboką akmenį – paaiškėjo, kad Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius V.Vinokurovas ne tik dirba privačiose įmonėse ar net vadovauja joms (tai nėra draudžiama), bet ir sugeba pelnytis iš tai pačiai Susisiekimo ministerijai pavaldžių bendrovių.
Į viešumą išlindo pikantiška detalė: V. Vinokurovas yra mažosios bendrijos „Legatum vini“ dalininkas, o ši įmonėlė pernai bendrovei „Kelių direkcija“ įsigudrino parduoti džiovintų vaisių už beveik 60 tūkst. eurų.
Tai buvo kone visa jos metų apyvarta, o pelno gauta 14 tūkst. eurų. Netgi daugiau negu to paties V.Vinokurovo mėnesio alga, kuri yra išties įspūdinga – 12,8 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Kaip į tai reagavo Susisiekimo ministerija? Pranešimas itin lakoniškas – apie ministro susitikimą su Vidaus vandens kelių direkcijos vadovu.
Jokių pastabų, papeikimų, ką jau kalbėti apie atsistatydinimą.
Reikia pripažinti, kad realių progų pasitraukti ar būti patrauktam iš posto per savo kadenciją pats M.Skuodis turėjo daugiau nei apsčiai.
2021 metais įsigaliojo JAV paskelbtos sankcijos stambiausioms Baltarusijos valstybinėms kompanijoms, tarp jų – ir trąšas per Lietuvą gabenusiai „Belaruskalij“.
Tačiau net ir po to „Lietuvos geležinkeliai“ toliau vežė šios bendrovės krovinius ir aiškino negalintys nutraukti sutarčių, nes tai neva reikštų milžiniškas netesybas.
Geležinkelių įmonė, žinodama, kad sankcijos gali sutrikdyti atsiskaitymą per bankus, netgi sutarė su baltarusiais dėl išankstinio avansinio mokėjimo. Neįsivaizduotina, kad tokia schema galėjo būti pritaikyta be Susisiekimo ministerijos žinios.
Tačiau viskas baigėsi tuo, kad dalis trąšų vis dėlto buvo pervežta, o paskui postą paliko tuometis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M.Bartuška.
Su nemenku „auksiniu parašiutu“ – 6 mėnesių atlyginimo dydžio išeitine kompensacija, kuri siekė 55 tūkst. eurų. O ministras liko savo kėdėje, nors dalis politikų ir bandė ją paklibinti bent žodžiais.
Geležinkelių bendrovė kuo puikiausiai naudojasi ir savo monopoline padėtimi gabendama krovinius tranzitu į Kaliningradą.
Privatūs vežėjai įtaria, kad už šias pajamas valstybinė kompanija subsidijuoja krovinių gabenimą kitomis kryptimis, taip išstumdama galimus konkurentus iš rinkos.
Tuo metu antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „LTG Infra“, privatininkų teigimu, sugeba apskaičiuoti jiems padidintus mokesčius už naudojimąsi infrastruktūra atgaline tvarka – už krovinius, gabentus kone prieš pusantrų metų.
Briuselis jau seniai baksnoja, kad geležinkelio ruožų naudojimo tvarka yra ydinga.
Tyrimą dėl kitų rinkos dalyvių diskriminavimo yra pradėjusi ir Konkurencijos taryba. Tačiau Susisiekimo ministerija per šią kadenciją nepajudino nė piršto, kad padėtis pasikeistų.
Negana to, tie patys „Lietuvos geležinkeliai“ iki šiol naudojasi Rusijos karo pramonės komplekso įmonės „Iževskij radiozavod“ pagaminta automatinės signalizacijos ir greičio priežiūros kontrolės sistema, kuri po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo buvo pripažinta nesaugia ir nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
Bet susidaro įspūdis, kad Susisiekimo ministerija netgi nelabai nutuokia, kas dedasi jai priklausančioje įmonėje.
Šių metų pradžia susisiekimo srityje irgi buvo paženklinta skandalų. Iš pradžių įlūžo Kėdainiuose stovintis tiltas per Nevėžį, netrukus – strategiškai svarbus Kleboniškio tiltas Kaune per Neries upę.
Dėl blogos būklės teko uždaryti ir tiltą per Dubysą kelyje Ariogala–Kryžkalnis.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) net neslepia, kad valstybinės reikšmės keliuose blogos būklės tiltų ir viadukų yra 72.
Normalus šeimininkas griūvantį statinį rekonstruotų kaipmat, tačiau jų tvarkymo planai sudėlioti net dešimtmečiui į priekį. Priežastis nesunkiai nuspėjama – trūksta pinigų.
Tačiau LAKD kontroliuojanti Susisiekimo ministerija neprieštaravo, kad nebūtų atkurta įstatymu įteisinta kelių finansavimo sistema, galiojusi iki 2009 metų.
Būtent tuomet konservatorių dauguma nusprendė, jog dalis keliams tenkančio akcizo už degalus mokesčio turi keliauti bendroms biudžeto reikmėms, kad būtų įveikta finansinė krizė.
Tada buvo pažadėta, kad toks apkarpymas bus laikinas. Tačiau kartą pradėjęs negali sustoti – nė viena valdančioji dauguma taip ir nesugebėjo atkurti iki bent apynormalio lygio kelių finansavimo programos.
Kad ir kaip būtų keista, po daugybės skandalų ministras savo poste toliau jaučiasi nepajudinamas. Neišvertė jo nei trąšos, nenuskandino griūvantys tiltai, atrodo, kad pavyks nesutepus kostiumo išsikapanoti ir iš džiovintų vaisių krūvos. Štai ką reiškia tvirtas Prezidentūros užnugaris.
