Kai Rusija griebėsi vadinamojo dujų šantažo, nemažai Europos valstybių pradėjo planuoti savo SGD terminalus. Lietuva namų darbus buvo atlikusi jau seniai – „Independence“ Klaipėdoje veikia jau nuo 2014 metų.
Šių metų sausį pradėjo veikti dar vienas terminalas Suomijos Ingos uoste. Lenkai jį planuoja įrengti Gdansko įlankoje.
Sukruto ir kaimynai latviai. Šios valstybės parlamentas paskelbė Skultės SGD terminalą valstybei svarbiu projektu, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2024 metų.
Tačiau pagrindinis Latvijos dujų tiekėjas „Latvenergo“ beveik tuo pačiu metu pasirašė 10 metų dujų tiekimo sutartį su Klaipėdos SGD terminalu. Iš esmės tai reiškia, jog būsimas terminalas Latvijoje prarado pagrindinį savo pirkėją ir turėjo prašyti valstybės pagalbos.
Tarp tokių priemonių – siekis užtikrinti terminalo veikimui reikalingus finansinius srautus pirmuosius kelerius metus (2–5 mln. eurų kasmet) ir nurodyti „Latvenergo“ pasirašyti tokią pačią sutartį, kurią dabar ji turi su Klaipėdos SGD terminalu. Jei ši įmonė iš anksto pasirašytų susitarimą su Skultės SGD terminalu, valstybės paramos nereikėtų išvis.
Nepaisant svarbos Latvijos energetinei nepriklausomybei, šios šalies ministras pirmininkas Krišjanis Karinis atsisakė paremti terminalo vystymą, todėl projektas įstrigo. Tuo pat metu Latvijos vyriausybė pradėjo derybas dėl bendradarbiavimo su Estija dėl bendro Paldiskio terminalo naudojimo.
Toks latvių trypčiojimas gali būti itin naudingas mūsų terminalui ir jį valdančiai bendrovei „Klaipėdos nafta“.
Dar pernai buvo atlikta Klaipėdos SGD terminalo ilgalaikių pajėgumų paskirstymo procedūra, kurios metu 60 proc. pajėgumų (po 24 teravatvalandes kasmet) paskirstyta ilgalaikes sutartis sudarantiems terminalo naudotojams. Taip buvo užtikrintas „Independence“ efektyvus užimtumas net dešimčiai metų – iki 2033-ųjų.
Kaip pranešė „Klaipėdos naftos“ atstovė Orinta Barkauskaitė, ilgalaikiai pajėgumai buvo paskirstyti keturiems terminalo naudotojams iš Lietuvos ir aplinkinių valstybių „take or pay“ („naudokis arba mokėk“) principu. Likusi pajėgumų dalis (40 proc.) kasmet padalijama per metinę ir neatidėliotiną rinkos pajėgumų skirstymo procedūras.
Ilgalaikius pajėgumus terminale yra užsitikrinusi ir Latvijos energetikos bendrovė „Latvenergo“ – jai suteikta po 6 teravatvalandes (TWh) pajėgumų per metus.
Tokios sutartys su kaimynais, kurie neturi savo terminalų, yra galimybė plėsti „Independence“ pajėgumus. Terminalas jau metus veikia visu pajėgumu.
„Klaipėdos nafta“ ir „Amber Grid“ 2022 m. pradėjo projektą, kuriuo siekia įvertinti galimybę praplėsti dabartinius Klaipėdos SGD terminalo išdujinimo pajėgumus kartu su dujų perdavimo sistemos pajėgumais atitinkamuose įleidimo bei išleidimo taškuose ir taip sukurti galimybę rezervuoti papildomus SGD importo pajėgumus ateityje.
„Projektu būtų sukuriama papildomai iki 2,5 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, preliminariai – nuo 2027 metų pirmojo ketvirčio.
2022 m. gruodį – 2023 m. I ketvirtį operatoriai atliko neįpareigojantį rinkos apklausos etapą, kurio metu buvo identifikuotas reikšmingas susidomėjimas galimybe praplėsti dabartinius Klaipėdos SGD terminalo importo pajėgumus. Ateityje planuojama skelbti ir įpareigojančią rinkos dalyvių apklausą“, – teigė O.Barkauskaitė.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys abejojo, ar Latvijos planai statyti nuosavą terminalą yra pakankamai įvertinti ekonominiu požiūriu.
„Pagal tai, kas vyksta šiuo metu, mūsų regionui turėtų pakakti terminalų Lietuvoje ir Suomijoje. Juolab kad yra ir dujų jungtis su Lenkija.
Pastaroji valstybė taip pat svarsto galimybę įrengti terminalą ties Gdansku, tačiau jis būtų skirtas ne tik Lenkijos rinkai, bet ir dujų tranzitui į Ukrainą, Čekiją. Todėl artimiausiu laikotarpiu verslo prasmės statyti dar vieną terminalą aš nematau“, – svarstė V.Poderys.
Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, per 2023 metų pirmą ketvirtį buvo patiekta 90,1 proc. (8,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 6,2 proc. (0,6 TWh), iš Lenkijos – 3,7 proc. (0,4 TWh).
Pirmąjį 2023 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 3,2 TWh dujų arba 44 proc. mažiau nei 2022 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,7 TWh.
Tačiau, „Amber Grid“ duomenimis, nepaisant mažesnio vidaus vartojimo, į Lietuvą transportuojamų dujų kiekis ūgtelėjo.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius į Lietuvą buvo patiekta 9,9 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių. Tai – 18,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 8,4 TWh dujų. Didžioji dalis šių importuotų dujų (apie 70 proc.) buvo tranzitu perduotos į kitas ES šalis.
