Pasak ekonomisto, mažmeninės prekybos statistikos duomenimis, maisto vartojimas Lietuvoje toliau traukiasi, tačiau kritimo tempas stabilizavosi. Šių metų sausį, vasarį ir kovą metinis mažmeninės prekybos maisto, gėrimų ir tabako produkcijos kritimo tempas siekė atitinkamai 7,4 proc., 7,5 proc., ir 7,1 proc.
„Maisto produktų vartojimo nuosmukis tęsiasi, bet kritimo tempas nebedidėja. Gali būti, kad pirminė maisto produktų suvartojimo korekcija jau įvyko – maisto pirkimą apriboję vartotojai dar smarkiau mažinti vartojimą nebenusiteikę“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A. Izgorodinas.
Negana to, pasak ekonomisto, remiantis Valstybės duomenų agentūros statistika, esant stabiliam maisto vartojimo apimčių kritimui, Lietuvoje įsibėgėja ne maisto produktų mažmeninės prekybos nuosmukis. Šių metų sausį, vasarį ir kovą mažmeninė prekyba ne maisto produktais Lietuvoje per metus mažėjo atitinkamai 0,1 proc., 1 proc. ir 6,1 proc.
„Gyventojai jau sumažinę maisto vartojimą, pastaruoju metu labiau fokusuojasi į ne maisto produktų pirkimo apribojimus. Vadinasi ir pieno gaminių suvartojimo mažėjimas artimiausiu metu turėtų stabilizuotis, kaip ir pieno supirkimo kaina“, – sakė A. Izgorodinas.
Tačiau jis mato nemažai rizikų dėl tolesnio pieno supirkimo kainų mažėjimo vasarą, siejamą su galimu nedarbo lygio padidėjimu Lietuvoje. Pasak ekonomisto, Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad pramonė, kuri yra didžiausias ir su eksporto rinkomis susijęs Lietuvos ekonomikos sektorius, patiria vis didesnį nuosmukį.
Kovo mėnesį metinis produkcijos apimčių kritimas Lietuvos apdirbamosios gamybos (be naftos segmento) sektoriuje jau siekė 11 proc. „Gamybą labiausiai mažina tie pramonės sektoriai, kuriuose dirba itin daug Lietuvos pramonės sektoriaus darbuotojų“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Gamyba šiuo metu labiausiai mažėja chemikalų, medienos apdirbimo, baldų gamybos, nemetalo mineralinių produktų, metalo gaminių apdirbimo sektoriuose – šie sektoriai kartu sudėjus įdarbina 38,7 proc. visų Lietuvos pramonės darbuotojų.
„Atitinkamai matau riziką, kad vasarą Lietuvoje gali pradėti didėti nedarbo lygis, o tai vėl pradės spausti maisto vartojimo apimtis žemyn. Tai reiškia, kad jau vasarą galime turėti antrąją maisto produktų vartojimo korekciją žemyn. Jei nedarbo lygio augimo prognozė pasitvirtins, realu, kad vasarą galime matyti tolesnį pieno supirkimo kainų kritimą“, – apibendrino A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, pieno supirkimo kainas Lietuvoje toliau neigiamai veiks mažėjantis maisto produktų vartojimas pagrindiniuose ES eksporto rinkose, kurios dominuoja Lietuvos pieno produktų eksporto struktūroje.
Pavyzdžiui, Vokietijoje mažmeninės prekybos maisto produktais nuosmukis paspartėjo nuo 7,5 proc. vasarį iki 10,4 proc. kovą. Italijoje kritimas paspartėjo nuo 5,2 proc. vasarį iki 5,5 proc. kovą. Latvijoje kovą mažmeninė prekyba maisto produktais krito 11 proc. Nyderlanduose mažmeninės prekybos maisto produktais kritimas paspartėjo nuo 4,2 proc. vasarį iki 5,8 proc. kovą. Lenkijoje mažmeninės prekybos maisto produktais kritimas paspartėjo nuo 5,5 proc. vasarį iki 8,2 proc. kovą. Šie duomenys aiškiai rodo, kad maisto vartojimas ES rinkose toliau traukiasi, o kritimo tempas tik įsibėgėja.
„Tai reiškia, kad ES vartotojai toliau agresyviai mažina maisto suvartojimą dėl pakilusių palūkanų ir pragyvenimo kaštų. Įsibėgėjantis maisto produktų vartojimo kritimas darys neigiamą spaudimą pieno supirkimo kainoms Lietuvoje. Nors Lietuvoje maisto vartojimo kritimas stabilizavosi, tačiau situacija eksporto rinkose toliau blogėja. Todėl net jei pieno supirkimo kaina artimiausiu metu iš tiesų stabilizuosis, tai veikiausiai bus vienkartinis aspektas, o vasarą pieno supirkimo kaina gali toliau trauktis“ , – teigia A. Izgorodinas.
Europos Komisijos duomenimis, žalio natūralaus pieno supirkimo kainos vidurkis Lietuvoje maksimumą pasiekė pernai spalį – 55 centus už kilogramą. Šių metų sausį ši kaina nusileido iki 44 centų, o vasarį, kovą ir balandį stabilizavosi ties 37–38 centų riba.
Žemės ūkio ministerijos atliktos analizės duomenimis, vasarį 91 proc. ūkininkų kilogramą pieno pardavė už 15–35 centus, kuomet likę 9 proc. – 35–70 centų. Šie 1057 ūkių pardavė 70 proc. viso pieno, gavo 77 proc. visų pajamų, o laiko 55 proc. visų karvių.
