Pasak „Litgrid“, gegužės 1–7 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 1 procentu nuo 79 eur/MWh iki 78,2 eur/MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje siekė 77,6 eur/MWh.
„Antrą savaitę iš eilės fiksavome mažiausią savaitinį Lietuvos suvartojimą šiais metais, praėjusią savaitę jis siekė 184 GWh. Pagrindine to priežastis – nedarbo diena gegužės 1 dieną, kai suvartojimas buvo net 10 procentų mažesnis nei pirmadienį prieš tai. Nors mažėjo elektros energijos paklausa, taip pat toliau sparčiai mažėjo ir hidroelektrinių gamyba regione. Latvijoje ji sumažėjo maždaug trečdaliu nuo 143 GWh iki 95 GWh, o Latvijos sistema iš eksportuojančios didelius kiekius elektros energijos tapo importuojančia.
Dėl to į Baltijos šalis auga importas iš Suomijos per Estijos jungtis. Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo vėjo gamyba, kuri yra pagrindinis vietinės generacijos šaltinis, tačiau toliau auganti saulės jėgainių generacija (14 GWh) praėjusią savaitė jau aplenkė šiluminės elektrines (10 GWh). Nepaisant šių pokyčių elektros kaina išliko stabili, iš dalies dėl stabilių gamtinių dujų kainų Europoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3 procentais nuo 189 GWh iki 184 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 procentus šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 65 GWh elektros energijos – 14 procentų mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 77 GWh, nurodoma operatorės pranešime žiniasklaidai.
Kaip skelbiama pranešime, Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija mažėjo 33 procentais nuo 36 GWh iki 24 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 10 GWh – 30 procentų mažiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 14 GWh.
Hidroelektrinių gamyba augo 11 procentų nuo 14 GWh iki 16 GWh. Saulės jėgainės per savaitę pagamino 27 procentais daugiau, jų gamyba išaugo nuo 11 GWh iki 14 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 37 procentus Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 24 procentus, šiluminės elektrinės – 15 procentų, saulės elektrinės – 21 procentą, o kitos elektrinės – 2 procentus.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 66 procentai šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 procentu, nuo 178 GWh iki 176 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 54 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 44 procentai iš Latvijos, o likę 2 procentai buvo importuotas per sieną su Lenkija, nurodo „Litgrid“.
Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 7 procentais nuo 54 GWh iki 50 GWh. 100 procentų eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 61 procentą Lenkijos kryptimi ir 5 procentus Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 procentų Švedijos kryptimi ir 81 procentas Lietuvos kryptimi, informuoja „Litgrid“.
