Tarp autobusų ir geležinkelio stočių esantis Stoties turgus – kauniečių pamėgta prekyvietė. Ją pirmiausia pamato ir į Kauną atvykstantys svečiai. Tačiau kol kas šie savotiški miesto vartai nėra patrauklūs.
Nuspręsta situaciją keisti. Savivaldybė dar 2021 metais paskelbė architektūrinį konkursą, jį laimėjo žinoma architektė Gražina Janulytė-Bernotienė su komanda.
Architektai sukūrė naujos turgavietės viziją, kuri prieš kelias savaites buvo pristatyta visuomenei.
Atnaujinta prekyvietė bus panašesnė į modernų prekybos ir pramogų centrą.
Tokį projektą kauniečiai vertina nevienareikšmiai.
Miesto vartų nepuošia
Aptriušęs Stoties turgus, veikiantis tarp Vytauto prospekto, Girstupio, Šiaulių ir M.K.Čiurlionio gatvių, 2021 metų pabaigoje buvo šiek tiek atnaujintas – teritorija išgrįsta trinkelėmis, pakloti nuotekų tinklai. Pastatyti ir nauji prekystaliai bei keli paviljonai.
Paskelbus architektūrinį konkursą turgavietei atnaujinti iš esmės, jį laimėjo architektės G.Janulytės-Bernotienės ir jos komandos pasiūlyta idėja „Agora“.
„Šioje miesto dalyje lankosi tiek miesto svečiai, tiek vietos gyventojai. Stoties turgaus teritorija nėra apleista, tačiau neatitinka šios dienos estetinių bei higienos reikalavimų. Turgaus kaimynystė – Kauno geležinkelio ir autobusų stotys įpareigoja jį keistis ir tinkamai pristatyti Kauną į miestą atvykstantiems svečiams“, – įsitikinusi G.Janulytė-Bernotienė.
Pagrindinis architektų sukurto projekto uždavinys – papildyti unikalią Naujamiesčio dalį įrengiant ne atskirą paviljono pastatą, bet sukuriant daugiafunkcį kompleksą, sujungiantį gyventojų, verslo atstovų bei miesto svečių interesus ir veiklas.
„Sakyčiau, kad tai jau ne turgus, o erdvė, kurioje bus galima dalytis produktais ir jų gamybos patirtimis, socialinėmis emocijomis, kultūriniais atradimais“, – aiškino G.Janulytė-Bernotienė.
Primins geležinkelio tunelį
Šiuo metu Stoties turgus išsidėstęs penkiuose sklypuose, kuriuose yra apie 400 prekybos vietų. Teritorijos struktūra paini, prekystaliai išdėlioti padrikai, turgavietė neatitinka šiuolaikinių estetinių bei higienos reikalavimų. Todėl sugalvoti, kaip viską sujungti į vieną visumą, buvo nelengva užduotis.
Projekto autoriai siūlo kvartalo erdvę sudaryti iš trijų elementų: uždaro paviljono, renginiams skirtos aikštės su amfiteatru ir lauko prekybos erdvės.
Į trijų aukštų paviljoną bus galima patekti iš M.K.Čiurlionio gatvės. Įėjimas į jį numatytas įspūdingas, sukurtas iš raudonų plytų, forma primenantis įvažą į netoli esantį geležinkelio tunelį. Jo apdaila taip pat yra raudonų plytų.
Pirmame statinio aukšte siūloma prekiauti gėlėmis ir maisto produktais. Antrame galėtų įsikurti drabužius ar kitus daiktus parduodantys prekybininkai. Greta ketinama įrengti ne vieną kavinę.
Trečiame aukšte suplanuotos lauko terasos, kavinės, prieskonių daržas, patalpos administracijai, saulės elektrinė, stogus planuojama apželdinti.
Numatyta daugybė veiklų
Paviljone pertvaros būtų mobilios, todėl parduotuvėles ar prekybos vietas būtų galima didinti arba mažinti.
„Prekybos vietos paviljone bus panašios į mažas parduotuves. Tokiose įvairiais maisto produktais prekiaujama pirmame prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ aukšte. Mėsos ar žuvies išpjaustymo vietų nenumatyta“, – sakė G.Janulytė-Bernotienė.
Planuojama, jog vasaros vakarais, o gal ir dienomis, užsidarius parduotuvėms, turgaus teritorijoje galėtų atsidaryti restoranų erdvė, vykti kino peržiūros ar koncertai, įvairios edukacijos.
Žiemą atviroje erdvėje galėtų būti įrengiama čiuožykla, o paviljonai naudojami Kalėdų ar Užgavėnių šventinei prekybai ir renginiams.
Esamų prekiautojų neišvarys
Po paviljonu planuojama įrengti požeminę aikštelę 58-iems automobiliams. Dar 12 vietų aptarnaujančiam personalui bus įrengta lauke. Dalį automobilių lankytojai galės palikti aikštelėse turgaus prieigose ir naudotis požemine aikštele Autobusų stotyje.
Taip pat pastate bus liftas ne tik neįgaliesiems, bet ir kroviniams kelti. Visuose trijuose aukštuose numatyti tualetai.
G.Janulytė-Bernotienė sakė, kad prieš kelerius metus palei M.K.Čiurlionio gatvę įrengti nauji kioskai nebus išmesti. Juos ketinama perkelti į turgavietės gilumą ir panaudoti. Taip pat planuojama, kad naujos trinkelės bus išrinktos, o vėliau drauge su kitomis vėl sudėtos turgaus teritorijoje.
„Kai vyks statybos, prekiautojai galės darbuotis tose turgaus erdvėse, kur statybų nebus, todėl turgavietės visai uždaryti neplanuojama“, – pranešė architektė.
Įdomu tai, kad Stoties turguje vyksiančios permainos, kaip numatyta projekte, nepalies visai greta esančio, prie šios turgavietės prisišliejusio Miesto turgaus. Didesnė jo pardavėjų dalis įsikūrusi Vytauto prospekte esančiame buvusiame kino teatre „Planeta“. Kol kas šis pastatas apsilaupęs.
Permainas vertina skirtingai
Jau 5 metus Stoties turguje žaislais ir kitokiais daiktais prekiaujanti Aksana sakė, kad permainų laukia.
„Turguje dirbantys žmonės labai domisi būsimomis permainomis. Ant kioskų pakabinta informacija apie naują projektą. Matome, kad norima įkurti modernią turgavietę. Tai puiku. Suprantame ir tai, kad mokėti už prekybos vietas, matyt, teks daugiau. Bet už komfortą mokėti reikia“, – optimistiškai kalbėjo Aksana.
Gėlėmis turguje prekiaujanti Raminta Ramoškaitė sakė, kad kol kas niekas tiksliai nepranešė, kiek kainuos darbo vieta naujame turguje, kada tiksliai bus pradėti darbai.
„Savivaldybės atstovai sakė, kad rangovus darbams atlikti norėtų parinkti iki kitų metų pavasario. Turgų atnaujinti ketinama per metus. Bet ar tikrai taip bus, nežinome. Jei taip, gerai, kad šiais metais dar galime ramiai dirbti. Yra laiko pagalvoti, ar ieškoti kitos vietos prekybai, ar bandyti dirbti ir statybų metu“, – prisipažino gėlininkė.
Pasidalijo savo patirtimi
Pokyčiais domisi ir greta esančio Miesto turgaus atstovai. Šioje turgavietėje daug metų dirbanti moteris pastebėjo, jog planuojama, kad atnaujintoje turgavietėje prekyba truks tik iki 14 valandos, nors nemažai žmonių apsipirkti nori ir po darbų.
„Jei turgavietėje bus parduotuvių tipo prekybos vietų, bet bus negalima jose išdarinėti mėsos ar žuvies, tai ir pirkėjams, ir pardavėjams nebus patogu. Neaišku, kiek vietos bus ir prekėms sandėliuoti. Kelis ridikėlius užauginusi močiutė juos pardavusi keliaus namo. Bet kiti pardavėjai turi kur kas daugiau prekių, kurių per dieną neparduoda“, – kalbėjo patyrusi turgaus prekiautoja.
Moteris sakė, kad prieš kuriant idėjas reikėtų išsiaiškinti, kas yra šio turgaus lankytojai ir pirkėjai.
„Galiu pasidalyti patirtimi. Tai pagyvenę žmonės, kurie ateina mėsos, daržovių. Kita dalis – gėlių pirkėjai, kurie į šį turgų atvažiuoja specialiai, bet jame būna labai trumpai.
Sunku įsivaizduoti, kad atsiras tiek daug turtingų žmonių, kurie galės pirkti brangiose mažose parduotuvėse, leisti laiką kavinėse“, – abejonėmis dalijosi prekybininkė.
Miesto turgaus direktorė Violeta Balbierienė pridūrė, kad ši turgavietė taip pat pamažu atnaujinama.
„Mes ir toliau eisime savo pasirinktu keliu, o tai, kad greta esančios turgavietės vaizdas visiškai pasikeis, negąsdina. Tai bus stimulas ir mums pasitempti“, – sakė V.Balbierienė.
Geriau – tradicinis turgus
Su šviesaus atminimo architektu Algimantu Kanču prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“ projektavęs architektas Gediminas Jurevičius mano, kad turgus neturėtų būti toks pat, kaip prekybos centras.
„Stoties turgus veikia daug metų ir turi senas tradicijas. Manau, kad atnaujintoje turgavietėje ir turėtų vykti tradicinė turgaus prekyba – savo derliumi prekiauti ūkininkai, dirbti mėsininkai, kurie mėsą galėtų iškapoti“, – mintimis dalijosi architektas.
Taip pat G.Jurevičius įsitikinęs, kad turgavietėje turi būti prekiaujama ne tik brangiais produktais. Joje vietos turėtų rasti ir močiutės, kurios užaugina šiek tiek daržovių ar parduoda kelis kiaušinius.
„Įprastų prekybos vietų, kokios yra prekybos miestelyje „Urmas“ ar įvairiuose prekybos centruose mieste, nestinga, o štai tikro turgaus, kokie veikia Vakarų Europos šalyse, Kaunui reikėtų“, – sakė G.Jurevičius.
Įvyks natūrali atranka
2021 metais šis turgaus projektas buvo aptarinėjamas Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje. Vienas jo recenzentų architektas Rimgaudas Miliūkštis prisiminė, kad jau tada jam atrodė, jog atnaujintai turgavietei siūloma per daug funkcijų.
Architektas įsitikinęs, kad halės pastato labai reikia. Tai, kaip jis atrodys, yra architektų išmonės produktas. Vieniems jis gali patikti, kitiems – ne. Svarbiau, kas vyks pastato viduje.
„Pagrindinė turgaus funkcija – prekyba. Man atrodo, kad rengti edukacijas, įvairius renginius yra šiek tiek per daug. Taip pat keistai atrodo pasiūlymas ant stogo įkurti daržą. Juk aplinkui – intensyvus eismas, oras nėra grynas.
Mano nuomone, projekto autoriai nori įsiteikti kuo didesnei žmonių grupei, bet tai nėra pagirtina“, – pastebėjo architektas.
R.Miliūkštis įsitikinęs, kad iš anksto suplanuoti, kaip ir kokia prekyba vyks, sudėtinga.
„Nepopuliarūs ir nereikalingi verslai neišsilaikys, juos natūraliai pakeis tokie, kokių reikės pirkėjams“, – įsitikinęs R.Miliūkštis.
Pasikartos Autobusų stoties projekto sėkmė
Vigimantas Abramavičius, Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas:
„Mūsų siekis – iki projekto „Via Baltica“ pabaigos atnaujinti teritoriją tarp abiejų stočių, kuri yra savotiški miesto vartai.
Stoties turgaus viziją kuriantiems architektams buvo iškeltos kelios užduotys: parengti šiuolaikiškos ir funkcionalios turgavietės projektą, kuris prisidėtų prie miesto įvaizdžio gerinimo ir taptų patrauklia vieta prekybininkams, pirkėjams, jaunimui, turistams.
Su projektiniais pasiūlymais susipažinusi ir galutinius siūlymus pateikusi visuomenė uždegė žalią šviesą techniniam projektui rengti. Jeigu viskas klostysis pagal planą, realūs darbai bus pradėti jau 2024 metais.
Kainos ir darbų atlikimo terminai paaiškės viešojo konkurso metu išrinkus rangovus.
Turgavietės darbo valandos bus nustatomos atsižvelgiant į lankytojų ir klientų srautus. Norėtume, kad naujame halės paviljone veiklos truktų kuo ilgiau, todėl čia planuojama ne tik prekyba, bet ir vietos kavinėms, restoranams, kitiems paslaugų teikėjams.
Kiekviena turgavietė turi savo išskirtinumą. Kauno stoties turgus garsėja gėlėmis, ūkininkų ir amatininkų produkcija. Pirmiausia sieksime užtikrinti ir sudaryti sąlygas tęsti veiklą šių sektorių atstovams. Paslaugų spektras ateityje tikrai galės plėstis, įtraukiant ir mėsos bei žuvies apdorojimą.
Užsienio praktika rodo, kad vietos šalia stočių gali tapti traukos centrais. Sukūrus patrauklias erdves, didėja lankytojų srautai. Geru transformacijos pavyzdžiu tapo Kauno autobusų stoties atnaujinimas, todėl neabejojame, kad panašų rezultatą pasieksime ir su Stoties turgaviete. Kauniečiams ir keliautojams ji taps patrauklia atsipūtimo, pavalgymo, lauktuvių įsigijimo ar laukimo stotele.
Projekto autorė G.Janulytė-Bernotienė su komanda kurdama Kauno stoties turgaus viziją vadovavosi tarptautiniais pavyzdžiais. Įkvėpimo sėmėsi iš daugiafunkcės Talino Baltijos turgavietės. Ar įvyks dialogas su greta esančio Miesto turgaus atstovais, parodys ateitis.“
Ekspertas turgavietei prognozuoja gerą ateitį
„Trys pagrindinės sėkmingos rinkodaros ir pardavimo taisyklės yra: tinkama vieta, tinkama vieta ir dar kartą – tinkama vieta.
Stoties turgus seniai yra tapęs prekės ženklu. Nors pastaruoju metu jis aptvarkytas, bet viduje vis dar galima rasti ir vėlyvojo sovietizmo, ir ankstyvojo lietuviškojo kapitalizmo apraiškų. Nepaisant to, jis traukia kauniečius ir yra žinomas tiems, kas pažįsta Kauną.
Stoties turgus tam tikra prasme yra Kauno simbolis. Jis primena praėjusio amžiaus aštuntąjį ir devintąjį dešimtmečius, kai kauniečiai garsėjo kaip „spekuliantai“, tačiau iš tiesų šie žmonės buvo išradingi verslininkai. Žvelgiant į dar tolimesnius laikus, Kaunas buvo Hanzos sąjungos miestas, kuriame tuo metu taip pat klestėjo prekyba.
Šiais laikais galima prisiminti vis nesibaigiančius bandymus Stoties turgų iškelti į kitą netoli esančią vietą.
Likimo ironija, bet dėl tam tikrų objektyvių ar subjektyvių priežasčių to padaryti nepavyksta, todėl gal nebevertėtų tęsti šių bandymų. Pats gyvenimas diktuoja – turgus turi likti senoje visiems įprastoje vietoje.
Akivaizdu, kad vieta turgui nuo seno parinkta tinkamai. Puiku, jog turgavietė bus atnaujinta. Ji tikrai gali būti Kauno vizitine kortele, tikrais miesto vartais“, - teigė Giedrius Romeika, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lektorius, rinkodaros ekspertas.
