„Raginame partneres valstybes suvienodinti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos sankcijų reglamentuose“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Pranckevičius.
„Komisija tą prašymą išgirdo ir paketas didžiąja dalimi suvienodinantis eksporto ir importo draudimus tarp Rusijos ir Baltarusijos yra paruoštas ir ant stalo. Mes raginame partneres kuo greičiau jį priimti. Tačiau šiuo metu derybos yra užstrigusios dėl taip vadinamos trąšų derogacijos, kuriai Lietuva griežtai prieštarauja ir raginame ją išimti iš to paketo“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad trąšų pasiekiamumo ir aprūpinimo problematika turėtų būti sprendžiama ne sankcijų, bet prekybos politikos keliu.
ELTA primena, kad Briuselis jau anksčiau diskutavo dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai švelninimo. Kovo mėnesį šis klausimas sulaukė ypatingai daug dėmesio, kai dalis ES šalių siūlė taikyti išimtis, siekiant išvengti neigiamo sankcijų poveikio maisto kainoms ar galimai trąšų trūkumo sukurto bado.
Tuo metu skelbta, kad siūlymus švelninti sankcijas palaikė ne tik nemaža dalis ES valstybių, bet, kaip rašė leidinys „Politico“, ir Jungtinės Tautos (JT), kurių manymu Baltarusiškos trąšos yra svarbios sustabdyti galimus maisto trūkumus Afrikoje, Azijoje ar Pietų Amerikoje esančiose valstybėse.
Nauju sankcijų paketu siekiama užkirsti kelią ribojimų apėjimui
A. Pranckevičius pažymėjo, kad Briuselis ruošia naująjį sankcijų paketą, siekiant užkardyti kelią apeiti ES taikomus ekonominius ribojimus Maskvai ir Minskui. Jis akcentavo, kad ankstesnė dešimtis ribojamųjų priemonių paketų jau sankcionavo daugiau kaip pusę ES ir Rusijos eksporto ir importo sričių, taip pat paveikė svarbiausias Kremliaus ekonomikos šakas. Visgi, siekiant didžiausio efekto, akcentavo jis, svarbu užtikrinti efektyvų sankcijų įgyvendinimą.
„Tačiau tam, kad sankcijos būtų efektyvios, jos turi būti tinkamai įgyvendintos. Reikia taip pat užtikrinti, kad jos nebūtų apeinamos. Todėl dabar didžiulis dėmesys į trečiąsias valstybes, į tranzito valstybes, į didesnius to tranzito per trečiąsias šalis ribojimus – ypatingai dvejopos paskirties ar jautriųjų technologijų produktų“, – aiškino Lietuvos ambasadorius ES.
Todėl, tęsė A. Pranckevičius, naujomis sankcijomis norima užkirsti kelią į Rusiją patekti sankcionuotoms prekėms per trečiąsias šalis. Tam, pasak diplomato, reikalingos atitinkamos veikimo ir spaudimo priemonės.
„Komisijai ir pačiam pasiuntiniui (Davidui O‘Sullovanui – ELTA) norime suteikti daugiau įrankių – taip pat ir lazdų – kad būtų galima trečiosioms valstybėms pasakyti, kad jeigu jos sistemingai apeina sankcijas ar padeda sankcijas apeiti, jos gali taip pat pakliūti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ES jau priėmė 10 sankcijų Rusijai paketų, kurie numato daugybę prekybos ribojimų ir kitų priemonių.
Briuseliui rengiant 11 sankcijų paketą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikino, jog Lietuva ir toliau sieks pritaikyti sankcijas valstybinei Rusijos atominės energetikos įmonei „Rosatom“. Ministras atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dėl europinių sankcijų pritaikymo bendrovei vykstanti diskusija yra politinė, o Lietuvos pozicija šiuo klausimu yra nuosekli.
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai anksčiau nurodė, kad „Rosatom“ sankcionavimas turi potencialo, tačiau kol kas tam nepritaria kelios ES narės.
