Naujos sodininkystės tendencijos
Jau nuo ankstyvo pavasario parduotuvėse išaugo sodinimui skirtų prekių paklausa. Žmonės ėmė pirkti įvairias sėklas, durpes, dauginimo ir sodinimo indus.
„Populiariausia ankstyvą pavasarį daiginimo priemonės, daigyklos, sėklos, daiginimo substratai, kompostinė žemė, substratai šilauogėms, pomidorams, trąšos vejoms, plėvelė šiltnamiui dengti“, – portalui lrytas.lt vardijo „MOKI VEŽI“ atstovas.
„Nuo balandžio mėnesio auga ir lauko augalų, dirvožemio, trąšų pardavimai. Šiuo metu populiariausios agurkų, ypač „Rodničiok“ veislės, burokėlių, krapų, salotų sėklos, populiarėja špinatai bei žirniai“, – komentavo įmonės „Kesko Senukai Lithuania“ atstovas.
„Atšilus orams, didžiausio susidomėjimo sulaukė lauko augalai, žemių mišiniai, trąšos, sodo technika. Tendencijos išlieka tos pačios – populiariausi yra vejų sėklų mišiniai, agurkų bei pomidorų sėklos“, – antrino ir prekybos tinklo „Ermitažas“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus direktorė Kristina Monkevičienė.
Tokia situacija nestebina. Pasak apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorės Linos Liubertaitės, susidomėjimas sodininkyste pavasarį visuomet išauga.
„Kiekvienais metais pavasarį, kai pašviečia saulė, atšyla oras, natūralu, ateina tas metas, kai mes sėjame ir sodiname įvairiausius augalus. Žmonės ieško informacijos, kaip sodininkauti gudriau.
Tai suprantama, nes daug žinių mes neturime. O kai turi žinių, kaip sukomponuoti augalus, juos pasirinkti, padaryti, kad būtų mažiau darbo, tada sodininkaudamas gali turėti daugiau malonumo“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Liubertaitė.
Šiais metais stebima ir nauja tendencija – net tris kartus išaugo svogūnų sodinukų pardavimai.
„Tai rodo, kad klientai stengiasi kuo daugiau jų užsiauginti patys. Fiksuojame ir augančią daugiamečių bei vienmečių gėlių paklausą“, – tikino „Kesko Senukai Lithuania“ atstovas.
Paintensyvėjęs svogūnų sodinimas galėtų būti susijęs su pakartotine Rusijos invazija į Ukrainą, aiškino L.Liubertaitė. Vis daugiau žmonių ėmė auginti ir bulves, morkas, kad prireikus galėtų išsimaitinti.
„Daug kas iškėlė sau klausimą: „Jei kažkas atsitiktų, kiek aš būčiau savarankiškas?“. Aš netgi drąsinčiau pabandyti šiais metais pažiūrėti, ar galėtumėte užsiauginti bulvių, burokėlių, svogūnų, kopūstų derlių, kad išmaitintumėte savo šeimą“, – siūlė L.Liubertaitė.
Visgi sodų ši tendencija dar nepasiekė, portalui sakė Vilniuje esančių Verkių sodų bendrijos pirmininkas Vytautas Zulonas.
„Soduose užsiauginti didelį bulvių kiekį yra pakankamai sudėtinga, todėl nepastebėjau, kad soduose kas pradėtų masiškai auginti bulves. Galbūt kaimuose tokia tendencija ir yra, bet soduose – tikrai ne.
Visoje bendrijoje pačios pouliariausios yra dvi daržovės – agurkai ir pomidorai. Yra sodininkų, kurie metai iš metų augina ir po 40 lysvių pomidorų, turi jų skirtingų spalvų. Manau, tai kilę iš senų laikų – kai būdavo maisto trūkumas, tai žmonės įprato auginti agurkus ir pomidorus. Juos lengva ir pasiruošti žiemai“, – tikino V.Zulonas.
Įtakos turėjo ir pandemija
„Kesko Senukai Lithuania“ atstovas tikino, kad sodo ir daržo prekių kategorija pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo.
„Manome, kad tam įtakos turėjo ir pandemija, kai žmonės daugiau laiko leido namuose, užsiėmė daržininkyste. Pasibaigus pandemijai, įprotis užsiauginti daržovių patiems išliko“, – tikino pašnekovas.
„Manau, žmonės pradėjo labiau sodinkauti. Tai labai matyti mūsų bendrijoje. Turėti savo kampelį, auginti daržoves, turėti savo sodą tampa patraukliu dalyku. Kiekvienais metais vis daugiau žmonių klausia, galbūt kas nors nuomoja sodą, sklypą ar gali suteikti kokį kampelį užsiauginti daržovėms“, – kalbėjo ir V.Zulonas.
L.Liubertaitė antrino: karantino laikais sodininkystė buvo gerokai išpopuliarėjusi.
„Daugelis sėdėjo namuose, o pirmasis karantinas vyko kovo viduryje, tad daug žmonių mielai ėmėsi sodo reikalų, įvykdė anksčiau sugalvotas svajones – kas svajojo apie naują terasą, kas apie šiltnamį ar naujas lysves. Tai buvo puikus metas būnant namuose tuo pačiu ir pasigražinti savo aplinką, kuriai žmonės nerasdavo laiko“, – tikino L.Liubertaitė.
Visgi ji mano, kad didysis sodininkavimo bumas jau praėjęs.
„Pandemija užsitęsė ne vieną pavasarį, tad natūralu, kad daugelis žmonių įvykdė, ką norėjo, pasisodino daug augalų“, – pabrėžė pašnekovė.
Dabar matyti ir pandemijos pasekmės – dažnas, per karantiną sodininkavęs mėgėjiškai, suprato padaręs nemažai klaidų.
„Dabar išlenda visos spragos, nes tuos pasodintus augalus reikia toliau prižiūrėti. Dažna klaida – neapgalvotai nusiperkami augalai. Perkama, nes augalas gražus. Nusipirkę žmonės pargrįžta į sklypą ir galvoja, kur jį sodinti.
Taip būti neturėtų. Jei mes perkame sofą namams, tai prieš tai pagalvojame, kur ji bus, išmatuojame kambarį, kokio dydžio sofa tilps, pagalvojame, kokios ji turi būti spalvos. Lygiai taip pat turėtų būti su augalais“, – pabrėžė L.Liubertaitė.
Šiemet sodininkausite brangiau
Lietuviai iš parduotuvių lentynų šluoja ir įvairius sodo įrankius: genėjimo žirkles, grėblius, karučius, kastuvus, kauptukus. Viena perkamiausių sodo kategorijos prekių – šiltnamių plėvelė.
„Sodo ir daržo įrankių kainos svyruoja nuo kelių eurų iki keliasdešimties, priklausomai nuo paties įrankio. Smulkių sėklų kainos svyruoja nuo 0,24 euro iki 2,99 euro ir daugiau. Tai lemia jų veislės, ekologiškumas, pateikimo būdas – sėklos juostoje atsieis kiek brangiau“, – aiškino „Kesko Senukai Lithuania“ atstovas.
„Kastuvų kainos prasideda nuo 3,50 euro. Karučių kaina startuoja nuo 19,99 euro. Sėklų kainų rėžiai – nuo 35 centų. Bet ne visada pardavimus lemia kaina, labiau praktika ir patirtys, kas auga geriau, prekinis ženklas, kitų sodininkų rekomendacijos ir panašiai“, – pabrėžė „MOKI VEŽI“ atstovas.
Tačiau sodininkams išleisti šiemet teks kiek daugiau nei pernai. Prekybininkai tikina, kad kaip ir kitų, taip ir sodo prekių kainoms įtakos turėjo energetinių išteklių kainų svyravimai, žaliavų kainos, geopolitinė situacija.
„Vertinant bendrąją infliaciją – sodininkauti bus brangiau. Vien nuvykti iki savo sodybos bus padidėję transporto kaštai. Gėlių, augalų Lietuvos ir užsienio ūkiai įsivertino elektros ir dujų kaštus, skirtus šildyti šiltnamius, nes buvo šaltas pavasaris. Kiti ūkininkai augino mažiau arba vėlavo su sezonu“, – komentavo „MOKI VEŽI“ atstovas.
Tai lėmė ir pakilusias sėklų bei sodo įrankių kainas.
„Kai kurios sėklos brango apie 5 proc., bet dėl mažos kainos skirtumas nėra didelis, kaina skiriasi vos keliais centais. Sodo įrankiai vidutiniškai brango iki 10 proc. Tam įtakos turėjo energetinių resursų brangimas, žaliavos brangimas, išaugusios logistikos paslaugos“, – pridūrė pašnekovas.
Klientai išaugusias kainas irgi pastebi.
„Klientams, be abejo, rūpi kaina – daugiau perkama akcijų metu. Kaina visada rūpi, bet pastebime, kad mūsų pirkėjams svarbi ir kokybė. Kartais jie renkasi brangesnes, bet kokybiškesnes prekes“, – tęsė parduotuvių tinklo atstovas.
„Nesame darę tyrimo, kiek kainuoja pačiam užsiauginti savo pomidorą ar baklažaną, bet yra akivaizdus pasitenkinimo, skonio skirtumas. Jei vertiname ekologijos ir kitų dalykų kainą, žinoma, apsimoka auginti patiems, bet jei reikalingi minimalūs kiekiai ir kokybė nėra tokia svarbi, tai auginti nėra pigiausias variantas“, – pridūrė jis.
„Daugumos sodo prekių kainos nuo pernai metų augo. Žmonėms prekių kainos, žinoma, labai svarbu, tačiau pastebime, kad pirkėjai ieško ir kokybės, ir asortimento naujienų, modernesnių sprendimų savo sodui, daržui ir namų aplinkai, taigi kaina nėra vienintelis kriterijus renkantis“, – sakė ir K.Monkevičienė.
Pirkti daržovę ar auginti pačiam?
Kad kainos pakilo, pastebėjo ir apželdinimo kursų organizatorė L.Liubertaitė.
„Kainos iš tikrųjų augo, kaip ir visur. Bet sakyčiau, kad tie, kas taupo, visuomet gali ieškoti taupesnių sprendimų. Kalbant apie sėklas, didelę dalį jų galima pasidauginti pačiam. Tai nekainuoja nieko. Tačiau jei norite kokių nors įspūdingų veislių, tada reikės brangių sėklų, kurių pakuotė gali kainuoti ir 5 eurus. Tad viskas priklauso nuo to, ko žmogus nori ir kiek jam svarbus taupymas“, – sakė L.Liubertaitė.
„Gal pusę visų savo dekoratyvinių augalų, pusę daržo augalų, sodinukų aš susirinkau iš kaimynų. Ir pats dalinuosi su kaimynais. Sėklas galima išgauti pačiam. Turint noro, galima viską užsiauginti nemokamai. Jei perkate trąšas, žinoma, jos brangsta, bet jei jūs kompostuojate, tai galite nemokamai tręšti kompostu. Ir tai – visiškai ekologiška“, – antrino jai V.Zulonas.
L.Liubertaitė patarė: jei norite pirkti jau paaugintą augalą, pigiau būtų jį pirkti mažesnį.
„Kalbant apie augalus, visuomet galima nusipirkti įspūdingų veislių augalų, kurie jau užauginti ir rezultatą galima turėti jau šiandien. Tada ant svarstyklių vėl dedame: laikas ar pinigai? Jei pirksi mažutį augalą, bus pigiau, bet reikės palaukti, kol jis užaugs“, – pabrėžė pašnekovė.
Dar vienas patarimas norintiems sutaupyti – antrinis daiktų panaudojimas.
„Nebūtina kiekvieną kartą pirkti naujų vazonų, nes tiesiog galima panaudoti tuos pačius keletą kartų. Galima panaudoti lenteles, atlikusias nuo kitų darbų, ir susikalti vazoną ar pasigaminti medinį takelį. Sodininkystė gali būti ir labai prabangus hobis, ir labai ekonomiškas“, – manė apželdinimo kursų organizatorė.
Pasak jos, kartais sodininkauti gali būti ir pigiau, nei parduotuvėje ar turguje pirkti jau užaugintas daržoves.
„Jei nepirksite pačių prabangiausių šiltnamių ir tas pačias priemones naudosite keletą kartų, galiu drąsiai sakyti, kad sodininkauti apsimoka. Jei mes pasižiūrėtume į kainas parduotuvėse šiandien – už vieną salotos gūžę prašoma 1,5 euro ar 2 eurų. Už tiek mes galime įsigyti visą pakelį sėklų, iš kurių išauga daug gūžių“, – pabrėžė L.Liubertaitė.
Su tuo nevisiškai sutiko Verkių sodų bendrijos pirmininkas.
„Jei jūs norite užsiauginti ekologišką daržovę, jei norite tręšti savo pačių kompostu, pagamintu iš sodo atliekų, tai pačiam užsiauginti daržoves yra vienareikšmiškai brangiau nei pirkti prekybos centre. Bet kokybė tų daržovių yra nepalyginama. Nėra analogų skoniui. Savo daržoves turėti skaniau ir vertingiau“, – pabrėžė V.Zulonas.
Visgi sodininkauti žmonės dažniausiai renkasi ne siekdami sutaupyti.
„Verta pastebėti, kad sodininkystė – labiau ne taupymo, o gyvenimo ir laisvalaikio praleidimo būdas, galintis įtraukti visą šeimą. Savo namų sode ekologiškai užsaugintos daržovės ir vaisiai – skaniausi, o gėlės – gražiausios“, – kalbėjo K.Monkevičienė.
Sodininkystė – tik vyresnių žmonių hobis?
Kaip aiškino V.Zulonas, nors kartais jaunuoliai ir užsiima sodininkyste, visgi dažniau ši veikla pamėgta vyresnio amžiaus gyventojų.
„Pažiūrėjus į mūsų bendrijos statistiką, didesnė dalis žmonių, kurie intensyviai sodininkauja, yra vyresnio amžiaus. Bet mūsų bendrijoje žmonės savo tradicijas perduoda kaimynams, tai pastebiu, kad ir jauni žmonės į šį reikalą įsitraukia, nes jie turi pavyzdžių aplinkui iš vyresnių sodininkų. Žmonės užsikrečia sodininkyste. Kai mes apsigyvenome sodų bendrijoje, tai su šeima planavome nieko neauginti, išskyrus veją ir keletą medelių, bet šiandien jau turime daržą“, – juokėsi V.Zulonas.
L.Liubertaitės teigimu, tai, kad paaugliai šiais laikais perdėm nesidomi sodininkyste, yra normalu.
„Kol esame maži vaikai, mes visi būname labai arti gamtos. Mums visiems būna įdomūs gamtos dėsniai. Tikiu tuo, kad ką įdėsi į žmogų anksti, kol jis domisi, tą jis turės ir vėliau.
Paauglystės laikotarpiu dažnas nusisuka nuo sodininkavimo, sako: „Ravėti ir sodinti – ne man, to niekada nedarysiu“. Ir vėliau, gal kai pavargstame nuo streso, kai ieškome naujų terapijos būdų, o gal kai sukuriame šeimą, pradedame sukti lizdą ir žiūrėti, kaip gražiai susikurti savuosius namus, tuomet vėl akiratyje atsiranda sodas“, – pasakojo ekspertė.
Pašnekovės manymu, iš naujo sodą atradę žmonės suvokia, kad tai – išties įdomus užsiėmimas, kuris labai ramina.
„O kartais šis hobis kaip tik labai azartiškas – pavyks ar ne? Tuo pačiu tai yra ir fizinė veikla. Tai puiki veikla ir jeigu žmogui norisi pabūti vienam, ir jeigu norisi pabūti su kitais – labai smagu dirbti kartu su šeimos nariais, kaimynais. Tai – universalus hobis“, – manė L.Liubertaitė.
„Daug kas galvoja, kad sodininkystė yra bergždžias užsiėmimas, nes daržovių galima nusipirkti parduotuvėje. Bet sodininkystė yra ir užsiėmimas sielai, meditacija“, – mąstė V.Zulonas.
Pradedantiesiems sodininkams L.Liubertaitė patarė drąsiau eksperimentuoti.
„Sodininkui visuomet gerai turėti tam tikrą mentorių: ar mamą, tėtį, kaimyną, ar brolį, kuris išmano, kad turėtų, ko paklausti. Jei tokių neturi, tai galėtų būti ir „YouTube“ kanalas, kurio patarimus gali sekti“, – teigė pašnekovė.
