Pernai lapkritį „Ąžuolynui“ nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių lengvatą suteikti atsisakiusi Neringos savivaldybės taryba dabar priversta sugrįžti prie šio klausimo.
Beveik 12 tūkst. eurų finansinės paramos negavusi įmonė kreipėsi į teismą, kuris ne tik įpareigojo iš naujo svarstyti lengvatos suteikimą, bet ir „Ąžuolyno“ naudai iš savivaldybės priteisė daugiau nei 1,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimai nepriimti
„Ąžuolynas“ savivaldybės tarybą viešai pamurdė dėl padarytos procedūrinės klaidos.
Pernai rudenį tarybai buvo pateikti sprendimo projektai poilsio namams suteikti 40 proc. nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių lengvatas, tačiau šie sprendimai nesurinko tarybos narių balsų daugumos.
„Ąžuolyno“ skundą išnagrinėję Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai išaiškino, kad dėl to taryba liko nepriėmusi jokio sprendimo.
Posėdžio protokole buvo įrašyta, kad sprendimų projektams yra nepritarta ir mokesčių lengvatos nesuteikiamos, tačiau, anot teisėjų kolegijos, protokolas fiksuoja tik posėdžio eigą, o protokoliniai įrašai neturi juridinės galios.
Teismas padarė išvadą, kad administracinė procedūra dėl mokesčių lengvatų suteikimo ar atsisakymo jas suteikti liko nebaigta ir poilsio namų prašymą Neringos savivaldybės tarybą įpareigojo svarstyti iš naujo.
Suklydo kurorto meras?
Ginčyti teismo sprendimo Neringos valdžia nesiryžo, nors kai kuriems kurorto politikams toks teisėjų žodis kelia abejonių.
„Pagal teismo išaiškinimą išeitų, kad visi tarybai pateikiami sprendimai būtinai privalo surinkti balsų daugumą ir tik tuomet jie tampa teisėti. Tačiau savivaldos veiklą reguliuojantys teisės aktai to tiesiogiai nenurodo. Balsuodami prieš tarybos nariai aiškiai išreiškė savo valią mokesčių lengvatų nesuteikti, o vertimas juos dar kartą grįžti prie šio klausimo yra rankų sukiojimas savivaldai“, – sakė Neringos tarybos opozicijos lyderė Agnė Jenčauskienė.
Bet Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskričiai Daiva Kerekeš įsitikinusi, kad teismas ginčą išsprendė teisingai: „Savivaldybių tarybų valia išreiškiama priimamais sprendimais. Nesurinkus balsų daugumos sprendimas laikomas nepriimtu, vadinasi, taip išreikšta tarybos valia nėra fiksuojama ir jos net nėra kaip apskųsti.“
Anot D.Kerekeš, nesurinkus balsų daugumos tarybai iš karto turėjo būti pasiūlyta balsuoti dėl lengvatų nesuteikimo.
A.Jenčauskienės nuomone, šią klaidą padarė posėdžiui pirmininkavęs Neringos meras Darius Jasaitis, todėl savivaldybė priversta atlyginti priteistas bylinėjimosi išlaidas dėl jo kaltės.
Politikų nuomonė keitėsi
Kreipdamiesi į teismą „Ąžuolyno“ poilsio namai teigė, kad Neringos valdžia mokesčių lengvatų nesuteikė nepateikusi jokių motyvų, nors prieš tai projektus nagrinėję du tarybos komitetai lengvatoms buvo pritarę. Tačiau teismui aiškinanti nesupratusi, dėl kokių priežasčių pasikeitė politikų nuomonė, įmonė gudrauja.
Mat prieš tarybos posėdį, kuriame turėjo būti balsuojama dėl mokesčių lengvatų, kurorto politikai buvo supažindinti su faktais, kad „Ąžuolyno“ poilsio namai buvo neteisėtai prisijungę prie gatvės apšvietimo stulpų ir naudojo miesto apšvietimui skirtą elektros energiją.
Gautą informaciją patikrinę savivaldybės įstaigos „Paslaugos Neringai“ elektrikai aptiko prie šalia „Ąžuolyno“ esančių dviejų gatvės apšvietimo stulpų prijungtus elektros kabelius.
Paslėpti po trinkelėmis ir veja kabeliai pro poilsio namų sienoje išgręžtas skyles vedė į patalpų vidų. Sprendžiant iš gautų nuotraukų, iš miesto vogta elektra buvo šildomos bendrosios patalpos.
Miestui apšviesti skirta elektra poilsio namai galėjo naudotis tik tuo metu, kai būdavo įjungiamas gatvių apšvietimas. Įvertinus kabelių pralaidumą buvo apskaičiuota, kad per metus biudžetinei įstaigai „Paslaugos Neringai“ padaryta 3225 eurų žala.
Tyrimui 4 mėnesių nepakako
Apie elektros vagystę savivaldybė pranešė policijai, tačiau po dviejų savaičių Neringos policijos komisariatas pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė ir ginčą pasiūlė spręsti civiline tvarka.
Paprašius atlyginti padarytą žalą savivaldybė iš „Ąžuolyno“ sulaukė pasiūlymo susitarti taikiai. Poilsio namai pasiūlė kompensuoti 5 kartus mažesnę sumą ir pageidavo pripažinti, kad apie neteisėtus prisijungimus „Ąžuolyno“ administracija nieko nežinojusi ir dėl to nesanti kalta. Esą prie apšvietimo stulpų galėjo būti prisijungta beveik prieš 10 metų, kai bendrovę valdė kiti asmenys.
Kol savivaldybė svarstė, kaip pasielgti su pasiūlyta taikos sutartimi, apie elektros vagystę ir policijos atsisakymą ją tirti pranešė „Lietuvos rytas“.
Tada sukruto ir Klaipėdos apylinkės prokuratūra – ji praėjusių metų pabaigoje panaikino Neringos policijos nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto energijos naudojimo. Už šį nusikaltimą numatomi viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų.
Byla tiriama jau ketvirtą mėnesį. Tyrimą atliekantiems policijos tyrėjams yra nurodytas asmuo, kuris administracijos nurodymu galėjo nutiesti elektros kabelius, tačiau kaltininkai dar nenustatyti ir įtarimai niekam nepareikšti.
