Anot Laisvės frakcijos nario, pateikta Akcizų įstatymo pataisa siūlo atleisti pažangiuosius degalus nuo CO2 dedamosios mokesčio dalies.
„Pažangieji biodegalai yra iš tokių pradinių žaliavų, kaip dumblių, šiaudų, nerūšiuotų komunalinių atliekų, riešutų kevalų, gyvulių mėšlo ir nuotekų šlamo, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų, cukranendrių išspaudų, miškininkystės pramonės atliekų ir t. t., pagaminti biodegalai“, – sakė K. Adomaitis.
Pažymima, kad šiuo metu Lietuvoje pažangieji biodegalai nėra gaminami, o remiantis preliminariais „Baltpool“ duomenimis, pernai Lietuvoje panaudoti pažangieji biodegalai iš „Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų“ sudarė 43 proc., iš „Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus komunalines atliekas) biomasės dalies“ – 32 proc., iš „Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų ir tuščių alyvpalmių vaisių kekių“ – 25 proc.
Aplinkos apsaugos komiteto nario teigimu, beveik nesukuriantys papildomų CO2 emisijų, biodegalai ateityje galėtų pakeisti iškastinį kurą. Anot jo, tai būtų kryptingas kelias tvarumo link.
„Kadangi pažangieji biodegalai yra pagaminti iš biomasės atliekų ir perdirbimo liekanų, jie beveik nesukuria papildomų CO2 emisijų, tačiau pilnai pakeičia iškastinį kurą, tad jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis, galima sakyti, nulinis.
Tokia iš tvarių šaltinių gauta biomasė gali būti neutrali CO2 kiekiui per visą gyvavimo ciklą, nes prieš šias žaliavas sudeginant jos iš atmosferos sugerdavo panašų kiekį CO2. Todėl CO2 dedamosios mokesčio taikymas tokiems degalams prieštarautų elementariai logikai“, – tikino „laisvietis“ K. Adomaitis.
Pastebėtina, kad reikalavimai patiekti pažangiųjų biodegalų kiekį ES valstybėse yra panašūs, tačiau jų pasiūla yra ribota. ES taikys sankcijas valstybėms-narėms, jei jos nepasieks alternatyvių degalų naudojimo tikslų, tačiau tikėtina, kad pažangieji biodegalai pirmiausia bus eksportuojami į tas valstybes, kurios galės pasiūlyti didžiausią kainą.
