Pirmoji Lietuvoje parduotuvė „Humana“ duris atvėrė 1998 metais. Veiklos pradžioje parduotuvių tinklas kasmet išsiplėsdavo 5–6 naujomis parduotuvėmis. Šiuo metu tinklą sudaro 64 fizinės ir 1 elektroninė parduotuvė, o darbuotojų skaičius perkopė tūkstantį. Praėjusiais metais „Humanos“ parduotuvėse Lietuvos gyventojai nusipirko daugiau nei 13 mln. prekių.
„Žmonės jaučia poreikį ne tik apsirengti. Jie ieško madingų, retesnių drabužių, siekia išskirtinumo. Mes labai stengiamės dėl klientų, kad jie mūsų parduotuvėse turėtų kuo didesnį pasirinkimą“, – sako bendrovės „Humana LT“ direktoriaus pavaduotoja Ilona Daniūnienė.
„Humanos“ parduotuvėse prekių papildoma kasdien, todėl klientai kiekvieno apsilankymo metu turi galimybę rasti ką nors naujo. Visos prekės kruopščiai atrinktos atsižvelgiant į sezono mados tendencijas. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys ir Utena, naujas prekių asortimentas pasirodo kas penkias savaites, o mažesniuose miestuose – kas dvi.
Problemų sprendimas
Į „Humanos“ parduotuves vis dažniau užsukanti Lietuvos gyventojų grupė – žmonės, propaguojantys tvarų gyvenimo būdą.
„Aplinką tausojantį gyvenimo būdą pasirinkę įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonės supranta, kad pigūs, tačiau prastos kokybės, po kelių skalbimų nusidėvintys tekstilės gaminiai daro žalą ir piniginei, ir aplinkai. Pakartotinis drabužių naudojimas yra geriausias būdas ir sutaupyti, ir sumažinti poveikį aplinkai“, – pabrėžia I.Daniūnienė.
Šalia Vilniaus esančiame rūšiavimo centre beveik 28 tūkst. tonų drabužių kasmet išrūšiuojama į 300 skirtingų kategorijų. Kai kurie drabužiai ir avalynė skalbiami, valomi ar taisomi. Rūšiavimo centre atrinkti tinkami dėvėti drabužiai pasiekia ne tik Lietuvos parduotuves, bet ir klientus kitose Europos ir pasaulio valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Kenijoje, Ugandoje, Sakartvele ir kitose.
Bendrovės patirtis rodo, kad pakartotiniam naudojimui tinka apie 76 proc. dėvėtų drabužių, dar apie 19 proc. gali būti perdirbti ir vos apie 5 proc. yra tekstilės atliekos. Tiesa, bendrovė jas taip pat panaudoja: šiuo metu atliekos vežamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę, o artimiausiu metu planuojama netinkamus naudoti tekstilės gaminius smulkinti ir tiekti kaip kurą į „Akmenės cemento“ gamyklą.
Tvarumo principų „Humana“ laikosi ne tik tekstilės, bet ir energetikos srityje. Greta to, kad rūšiavimo centre taikomi energijos taupymo sprendimai, didžiąją dalį rūšiavimui reikalingos elektros energijos bendrovei pagamina ant rūšiavimo centro stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Skaičiuojama, kad per metus jie pagamina apie 800 MWh elektros.
„Vasarą mūsų pačių pagamintos elektros energijos visiškai pakanka rūšiavimo centro poreikiams patenkinti. Tiesą sakant, šviesiuoju metų laiku pasigaminame daugiau elektros energijos, nei reikia, ir dalį, kurią perduodame į tinklą pasaugoti, panaudojame rudenį ir žiemą. Pastaraisiais metais tai tapo ne tik tvariu, bet ir gyvybiškai svarbiu verslui sprendimu, nes tai leido išlaikyti turimus pajėgumus ir finansinius išteklius paskirstyti kitiems įmonės prioritetams“, – teigia generalinio direktoriaus pavaduotoja.
Investicijos į žmones
Svarbiausias bendrovės prioritetas yra žmonių gerovė ir išlaikymas įmonėje.
„Mūsų verslas gali veikti tvariai tik tuomet, kai atsakingai ir sąžiningai elgiamės su čia dirbančiais žmonėmis. Siekiame palaikyti darbuotojų motyvaciją ir nuolat kelti darbo santykių kultūrą. Kiekvienas darbas reikalauja ir žinių, ir patirties, todėl mums labai svarbu išlaikyti esamus darbuotojus. Dėl to mokame didesnius nei rinkos vidurkis atlyginimus, suteikiame darbuotojams įvairių papildomų naudų“, – sako I.Daniūnienė.
Be to, įmonių grupė „Humana“ susiduria su karo Ukrainoje padariniais: ketvirtadalis grupės darbuotojų – daugiau nei 900 – yra ukrainiečiai ir dirba Ukrainoje. Įmonė turėjo parduotuves šalies rytuose, teritorijose, kurios šiuo metu yra laikinai okupuotos Rusijos pajėgų.
„Karas mūsų bendruomenę palietė itin skaudžiai: dalis darbuotojų Ukrainoje neteko namų, artimųjų, dalis šiuo metu tarnauja fronte. Deja, į įmonę karas atnešė ir netekčių. Stengiamės padėti šeimoms, kurios neteko artimųjų, nes jaučiame, kad tai daryti yra mūsų pareiga, mūsų atsakomybės savo darbuotojams dalis“, – pripažįsta generalinio direktoriaus pavaduotoja.
„Humana LT“ skaičiuoja, kad nuo karo pradžios įvairioms iniciatyvoms, padedančioms nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai ir jos žmonėms, per 2022 metus skyrė apie 80 tūkst. eurų, o šiemet humanitarinei pagalbai Ukrainai numatyta skirti 400 tūkst. eurų. Be to, 50 tūkst. eurų bendrovė prisidėjo prie Lietuvos visuomenininkų organizuotos akcijos „Radarom“, kurios metu surinktos lėšos panaudotos perkant daugiafunkcius oro erdvės stebėjimo radarus.
Parama vystymuisi
Nuo bendrovės įkūrimo „Humana LT“ teikia paramą Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalyse, taip pat Indijoje įgyvendinamiems projektams. Vien 2022 metais bendrovė įgyvendino 40 tvarios partnerystės projektų, orientuotų į tvarų žemės ūkį ir aplinką, bendruomenių plėtrą ir sveikatos apsaugą, 10-yje pasaulio šalių. 2022 metais vystymuisi skirta parama siekė daugiau nei 4,5 milijono eurų.
