Plotai smarkiai padidėjo
Europos Komisija, prieš septynerius metus niuktelėjusi Lietuvai, kad ši laiku nenustatė pakankamo kiekio biologinei įvairovei išsaugoti skirtų „Natura 2000“ teritorijų, neprimetė procedūrų, kaip tas buveines įteisinti. Taigi Lietuvoje buvo imtasi skubos, kad tik nebeniurnėtų Briuselis.
Aplinkos ministerija parengė vietovių sąrašą, kurios atitinka buveinių atrankos kriterijus, ir pateikė jį svarstyti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis buvo pildomas.
Tad jei 2005-aisiais Lietuvoje buvo išskirta apie 38,8 tūkst. hektarų Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių miško buveinių, 2018-aisiais miškuose jau buvo kartografuota apie 60 tūkst. tokių buveinių, apimančių kone 257 tūkst. hektarų miško.
Nebeatitiko normatyvų
Miškininkas, akademikas Stasys Karazija, yra sakę, jog situacija taip atrodo, tarsi miško buveinių ieškotojai specialiai būtų sumanę pagerinti ES vidurkį, – sudaryti buveinių atrankos kriterijai ir metodika iš dalies nebeatitiko ES normatyvų.
„Pavyzdžiui, buveinei Vakarų taiga 2015-aisiais buvo priskirta apie 57 tūkst. hektarų, nors buveinės pavadinimas „taiga“ leidžia abejoti, ar iš viso šių buveinių gali būti Lietuvoje. EB svarbos buveinių aprašymo vadove nurodoma, kad Vakarų taigos buveinių šiuo metu daugiausia randama Suomijos šiaurėje ir rytuose bei Švedijos šiaurinėje dalyje.
Lietuvoje gi realus Vakarų taigos buveinių plotas galėtų būti apie 6–7 tūkst. ha, tuo tarpu šioms buveinėms Lietuvoje priskirtos vietos, kur auga ąžuolai, kas taigai visai nebūdinga“, – svarstė S.Karazija.
Pasak jo, bet kokią veiklą miške reikia vykdyti remiantis racionalumo kriterijumi, o miško ekologija turėtų būti pagrįsta protingumo kriterijus.
Sugalvojo schemą
Anot Privačių miškų savininkų asociacijos direktorės Giedrės Žygaitytės Šlevinskės, Lietuvos valdininkai yra sugalvoję gan paprastą schemą pagausinti Europinių buveinių apimtis.
Tam tikras buveines įrašo grupės ekspertų, kurių darbas neaudituojamas, vėliau visa tai įtvirtinama ministro įsakymu, o Europos Komisijos pareigūnai per daug nesigilindami visam tam pritaria ir sąrašą patvirtina.
Asociacijos nuomone, visas šis Europinių buveinių įteisinimo procesas būtų buvęs sklandus, jei jos būtų prilygintos saugomomis teritorijomis pagal įprastines teritorijų planavimo procedūras.
„Aišku, apie bet kuriuos veiksmus turėjo būti informuoti savininkai. Tokiu būdu teritorijos būtų tapusios integraliomis, kad ir Dzūkijos ar Žemaitijos nacionalinio parko dalimis“, – teigė asociacijos vadovė.
Turi sudaryti sutartis
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Džiugas Anuškevičius lrytas.lt yra sakęs, kad „Natura 2000“ ekologinio tinklo buveinių apsaugai svarbus teritorijų tinklas yra formuojamas remiantis Saugomų teritorijų įstatymu.
Pirmiausia atrenkamos vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Tai darant remiamasi moksliniais kriterijais ir natūralių buveinių tipų ir rūšių gausą įrodančiais duomenimis.
„Daugeliu atveju vietovės patenka į jau esančias saugomas teritorijas: valstybinius parkus, draustinius, biosferos poligonus. Mažesnioji šių vietovių dalis yra nesaugomose teritorijose.
Yra atvejų, kai saugomų vertybių reikiamą apsaugą vietovėse garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su žemės savininkais ar valdytojais sudarytos apsaugos sutartys.
Jei tokios sąlygos yra, naujos saugomos teritorijos nesteigiamos arba esamų saugomų teritorijų ribos nekeičiamos.
Užtat kai nusprendžiama steigti naują saugomą teritoriją arba koreguoti esamos saugomos teritorijos ribas arba keisti ūkinės veiklos reglamentavimą – vykdomos visos teisės aktuose numatytos procedūros, įskaitant ir žemės savininkų informavimą ir jų pozicijos įvertinimą“, – teigė Dž.Anuškevičius.
Konkrečiose teritorijose saugomi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, saugomos rūšys, užimami plotai, išsaugojimo strategija yra įvardinti aplinkos ministro įsakymuose.
„Aplinkos ministerija rengia Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūlo įteisinti pareigą informuoti žemės savininkus, kai „Natura 2000“ teritorijose ketinama nustatyti Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, rūšių buveines“, – sakė jis.
