„Mes neturime visų duomenų, kuriuos turi Statistikos departamentas. Statistikos departamentas turi kur kas daugiau mikrolygio duomenų, negu kad mes turime. Iki vasario duomenų paskelbimo mūsų modeliai rodė, kad ekonomikos augimas turėtų būti tikrai lėtas – apie 0 pirmą ketvirtį ir tas minus 3 ketvirtinis augimas iš tikrųjų nustebino ir nustebino ne tik Lietuvos banką. Daugelį prognozuotojų toks stiprus susitraukimas nustebino“, – antradienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ kalbėjo LB atstovė V. Šečkutė.
Ji tvirtino, kad pastaruoju metu, fiksuojant ekonomikos svyravimus ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, kilo klausimų dėl pateikiamos statistikos patikimumo.
Anot V. Šečkutės, nors Lietuvoje fiksuojama techninė recesija, situacija, pavyzdžiui, darbo rinkoje nėra bloga.
„Žiūrint šiuo metu, pavyzdžiui, į darbo rinką Lietuvos, atrodo, kad situacija nėra tokia prasta, net žiūrint į šių metų pradžios duomenis, kuriuos mes galime matyti žiūrėdami į „Sodros“ duomenis. Mes nematome darbuotojų skaičiaus susitraukimų, atlyginimų augimas išlieka spartus. Nedarbo lygis, taip, šiek tiek padidėjo, bet tam, kad būtų paaiškinamas minus 3 procentinių punktų susitraukimas, nedarbo lygis turėtų būti apie 8 proc. Dabar yra 6,5 procento“, – dėstė LB atstovė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2023 metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju 2022 metų ketvirčiu, Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 3 proc. ir buvo 3,6 proc. mažesnis nei 2022 metų pirmojo ketvirčio. BVP nuosmukis įvyko ir 2022 metų pabaigoje, kai ketvirtojo ketvirčio metu fiksuotas 0,5 proc. realiojo BVP smukimas lyginant su trečiuoju tų metų ketvirčių.
Kadangi BVP smunka du ketvirčius iš eilės, šiuo metu Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
