Darbo užmokesčio mediana ir vidutinis atlyginimas – ne tas pat. Skaičiuojant vidutinį atlyginimą į vieną krepšį sukrinta ir valytojų, ir aukščiausio lygio vadovų bei administracijos darbuotojų algos. Tad padalinus algoms skirtą pinigų sumą iš darbuotojų skaičiaus, vidurkis neparodo realių darbuotojų pajamų.
O apskaičiuojant medianą pasitelkiamos tik visą mėnesį išdirbusių darbuotojų algos. Taigi pagal šį rodiklį „Norfa“ išlieka didžiausias algas iš prekybos tinklų mokančiu darbdaviu. Net ir esant įtemptai geopolitinei situacijai bendrovė išsaugojo šią lyderystę – darbuotojų algalapiuose skaičiai ir pernai, ir šiemet nuosekliai didėjo.
Algos paaugo penktadaliu
Kiekvienas iš penkių prekybos tinklų turi savitą darbuotojų motyvavimo sistemą, tačiau atlyginimų statistika, kurią pateikia įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt bei „Sodra“, dvi bendroves – „Norfos mažmena“ bei „Lidl Lietuva“ – duomenų lentelėse pakelia aukščiausiai.
Netrukus bus pusmetis, kai pagal skaičius algalapiuose lietuvių tinklas išlieka lyderiu.
Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko Dainiaus Dundulio, mediana, kuri „Norfos“ tinkle gana dažnai būna didžiausia, parodo parduotuvių darbuotojų gaunamų atlyginimų vidurkį. Statistika neiškraipoma, juolab kad bendrovės administracijoje dirba vos šeši žmonės.
Suskaičiavus šiųmečio kovo „Norfos“ darbuotojų darbo užmokesčio medianą paaiškėjo, kad ji pasiekė 1633,52 euro (vidutinis atlyginimas – 1747,42 euro). Tad dabar realus atlyginimas, atskaičius mokesčius, vidutiniškai siekia 1046 eurus.
Apskritai, palyginti su pernykščiu kovu, šiemet „Norfos“ darbuotojai gavo 20,5 proc. didesnį atlyginimą.
Nekeičia nuostatų
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, pagal atlyginimų medianą „Norfos mažmena“ penktą mėnesį iš eilės lyderiauja tarp visų mažmeninių parduotuvių tinklų Lietuvoje.
Sausio mėnesį darbuotojų, draudžiamų visą kalendorinį mėnesį, pajamų mediana siekė kiek daugiau nei 1420 eurų, vasarį – 1403 eurus, o praėjusiu šventiniu laikotarpiu – gruodį ir lapkritį – atitinkamai ji sudarė 1455 ir 1428 eurus.
Pasak D.Dundulio, „Norfos mažmena“ lieka ištikima nuolat didinamų atlyginimų politikai.
„Mūsų prekybos tinklo išskirtinis bruožas visada buvo žemos prekių kainos ir vienas didžiausių darbo užmokesčių iš penkių prekybos tinklų.
Bendrovės darbuotojų atlyginimai nėra fiksuoti. Jie priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules: kuo efektyviau dirbama, tuo didesnis būna ir atlyginimas.
Nors kiti prekybos tinklai mėgsta sakyti, kad moka didžiausius atlyginimus, skaičiai rodo kitką“, – teigė D.Dundulis.
Jis patikino, kad jo vadovaujama įmonė ir toliau didins darbo užmokestį, nors ekonomikoje bei geopolitinėje situacijoje yra daug įtampos.
„Prekybos sektoriuje atlyginimai dar turi augti – darbo užmokestis turi nuolat didėti. Pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinis prekybos centre dirbančio žmogaus atlygis atskaičius mokesčius yra apie 1400 eurų.
Tačiau kad ir toliau sėkmingai būtų galima didinti algas prekybos sektoriuje dirbantiems žmonės, būtinas ir konkurentų indėlis. Reikia, kad visas prekybos sektorius žengtų koja kojon ir kad konkurencinės sąlygos būtų vienodos“, – teigė D.Dundulis.
Dviejų įmonių lenktynės
Pastaruosius porą metų „Norfos“ ir „Lidl“ tinklai nuolat konkuruoja tarpusavyje dėl atlyginimų dydžio.
Abi šios įmonės skirtingai pasiekė dabartinę algų kartelę. „Norfos“ parduotuvėse dirbančių žmonių uždarbis pamažu buvo keliamas maždaug nuo 2015-ųjų. O 2016-aisiais Lietuvoje pirmąsias parduotuves atvėrusiame vokiškajame „Lidl“ tinkle jis smarkokai svyruodavo.
Virsmas įvyko 2021-ųjų pavasarį, kai lietuvių įmonė pralenkė vokiečių bendrovę.
1633,52 euro. Toks šių metų kovą buvo vidutinis „Norfos“ darbuotojų uždarbis neatskaičius mokesčių pagal atlyginimų medianą. „Lidl“ atlyginimų mediana kovą sudarė 1425,79 euro.
Už šių dviejų tinklų rikiavosi kiti trys – „Rimi“, „Maxima“ bei „Iki“, kuriuose atlyginimų mediana kovą atitinkamai sudarė 1299,68 euro, 1198,04 euro ir 1168,42 euro.
Įtakos algų svyravimams turi ir apyvarta, ir tai, kad „Norfoje“ daugumos pareigybių valandos įkainiai yra fiksuoti.
Tuomet, kai mėnuo būna trumpesnis, mažiau susikaupia ir darbo valandų, atitinkamai mažesnė būna ir mediana. Ir atvirkščiai, pajamos, uždirbtos per 31 darbo dieną, natūraliai būna didesnės.
Padeda vieni kitiems
„Mūsų darbuotojai žino, kad atlyginimą gauna už kiekvieną atliktą darbą. Uždarbis didėja ne tik dėl to, kad didiname koeficientus, bet ir dėl to, kad mūsų žmonės darbe tuščiai laiko nešvaisto“, – priminė D.Dundulis.
Tapo įprasta, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai prireikus padeda vieni kitiems. Be to, atsižvelgiant į pirkėjų skaičių reguliuojamas ir darbuotojų skaičius tam tikrose darbo vietose. Pavyzdžiui, ties tam tikrų produktų vitrina paprastai dirba vienas žmogus, bet jei susidaro pirkėjų eilė, padėti jam ateina kolegos iš kitų skyrių.
O kai pirkėjų gausos nėra, ties vitrinomis dirbantys žmonės imasi kitų darbų – sveria ir fasuoja gaminius.
„Pas mus taip pat darbuotojai turi tokių darbų, kuriuos svarbu atlikti ne konkrečiu laiku, bet per visą dieną. Ir už tai sumokama“, – pridūrė D.Dundulis.
Įtaką daro apyvarta
Maždaug pusės tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose ir ties sveriamų maisto produktų vitrinomis, algos priklauso nuo asmeninės bei parduotuvės apyvartos, o kartu nuo aptarnautų pirkėjų skaičiaus. Kuo apyvarta didesnė, tuo didesnis ir uždarbis. Jis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą.
Tuo metu salės darbuotojų algoms įtaką daro iškrautų prekių kiekis per tam tikrą darbo valandų skaičių.
Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas.
„Esame įvedę specialią elektroninę sistemą, kuri fiksuoja individualius rezultatus. Atsižvelgiant į juos pagal tam tikras formules apskaičiuojamas atlyginimas. Tokia sistema taikoma maždaug 85 proc. visų darbuotojų.
Neliko be darbo
„Norfos“ parduotuvėse algos neišvengiamai reaguoja ir į infliaciją.
„Esame apskaičiavę algų fondą pagal įvairias pozicijas. Pavyzdžiui, kasininkų algos, palyginti su 2021-ųjų kovo mėnesiu, padidėjo apie 20 proc.
Kadangi kasininkų atlyginimų dydis priklauso nuo kasos apyvartos, mums net nereikėjo keisti koeficiento – infliacija atsispindi uždarbyje. Tai susiję: kyla prekių kaina, kyla ir apyvarta, o kartu ir atlyginimas“, – paaiškino D.Dundulis.
Algų fondas toliau didinamas, nors, tarkim, kasininkų darbo valandų pernai buvo gerokai mažiau nei užpernai, nes kone 70 proc. padaugėjo savitarnos kasų. Šiuo metu visoje „Norfos“ parduotuvių sistemoje įrengta per 500 savitarnos kasų ir maždaug kita tiek – įprastinių, kuriose dirba kasininkai.
Pasak D.Dundulio, vertinama, kur dar šiemet būtų galima įrengti savitarnos kasų nerekonstruojant pačių parduotuvių. Norima, kad jose būtų aptarnaujama kuo daugiau pirkėjų, nes viena savitarnos kasa 2,3 karto našesnė nei įprastinė.
Tokių pokyčių darbuotojams nereikia bijoti – kasininkai neliko be darbo. Jie užėmė kitas pozicijas, nes darbuotojų skaičius per metus „Norfos“ tinkle beveik nepasikeitė, o apyvarta didėjo.
Šiais metais žada tolesnį algų augimą
- Ekonomikos ekspertai ekonomikos situaciją Lietuvoje vertina skirtingai. Vieni jau regi jos sulėtėjimą, kiti laikosi santūraus optimizmo.
- Taigi vieni atkreipia dėmesį į prastėjančią paklausą eksporto rinkose, aukštesnes palūkanas ir kitus veiksnius, kurie slopina ekonomikos augimą. Kiti kalba, kad Lietuva neišsiskiria iš daugelio kitų Vakarų valstybių, – panašios pramonės šlubavimo ir vangaus vartojimo tendencijos stebimos daugelyje ES šalių.
- Teigiama, kad šių metų pabaigoje infliacija Lietuvoje sumažės iki 3 proc., o kitų metų vidutinė metinė infliacija sieks tik 1,8 proc., tačiau sparčiai kylantys atlyginimai greičiausiai ir toliau augins paslaugų kainas.
- Pavyzdžiui, banko „Swedbank“ klientų duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo net 14,8 proc. didesnis nei prieš metus, o prie to nemažai prisidėjo ir 15 proc. padidintas minimalus atlyginimas. Banko ekonomistai prognozuoja ir tai, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet padidės maždaug dešimtadaliu ir šių metų pabaigoje pasieks 2052 eurus prieš mokesčių atskaitymą.
Kovą atlyginimai prekybos tinkluose (eurais)
„Norfos mažmena“ 1633,52 (Mediana), 1747,42 (Vidutinis atlyginimas) 3299 (Darbuotojų skaičius)
„Lidl Lietuva“ 1425,79 (Mediana), 1822,19 (Vidutinis atlyginimas), 2638 (Darbuotojų skaičius)
„Rimi Lietuva“ 1299,68 (Mediana), 1482,08 (Vidutinis atlyginimas), 3248 (darbuotojų skaičius)
„Maxima LT“ 1198,04 (Mediana), 1367,05 (Vidutinis atlyginimas), 11746 (Darbuotojų skaičius)
„Iki Lietuva“ 1168,42(Mediana), 1434,67 (Vidutinis atlyginimas), 5569 (darbuotojų skaičius)
Šaltinis: rekvizitai.lt, nurodyta mediana – darbuotojų, dirbusių visą mėnesį, draudžiamosios pajamos.
