Grūdai stringa pasienio regione
Ukrainos grūdai per Europos Sąjungą (ES) į trečiąsias šalis gabenami nuo tada, kai karą Ukrainoje pradėjusi Rusija blokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus. Visgi dalis grūdų tiesiog lieka vietos rinkose, į trečiąsias šalis taip ir nėra eksportuojami.
Būtent taip nutiko Lenkijoje. Pasienyje grūdai stringa, iki Gdanso uosto jie nėra nugabenami dėl logistikos problemų.
„Lietuvoje nebūtų jokios problemos grūdus iki Klaipėdos uosto nuvežti iš Kupiškio, Kėdainių ar Marijampolės, mūsų infrastruktūra gerai išvystyta. Bet Lenkijoje tos infrastruktūros nėra. Lenkijoje iš rytinės pusės iki uosto grūdai niekada nebuvo vežami, todėl dabar jie nusėda Ukrainos-Lenkijos pasienyje.
Dabar rytinė Lenkijos pusė yra užtvindyta grūdais, o ir jų nugabenimas iki Lenkijos uosto yra labai brangus. Grūdų nuvežimas iki Gdansko uosto kainuoja tiek pat, kiek ir grūdai, todėl vos pervažiavus sieną jie iškart iškraunami ir visur, kur tik įmanoma, kišami. Todėl dabar Lenkijos ūkininkai susiduria su tikrai didelėmis problemomis“, – portalui lrytas.lt sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.
Be to, ukrainietiškų grūdų tona yra bent 100 eurų pigesnė nei kitų šalių ūkininkų, tad strigdami Rytų Lenkijoje jie sudaro kliūtis vietos ūkininkams realizuoti savo produkciją, kainos krenta akyse.
„Rytų Lenkijos ūkininkai išvis nebegali parduoti savo grūdų, pasienyje susidarė didžiulis grūdų perteklius. O ir ukrainietiškų grūdų kaina yra daug mažesnė nei rinkos, ukrainiečiai už grūdų toną gauna 100–150 eurų, kai tuo metu pasaulinės grūdų kainos svyruoja apie 250 eurų už toną.
Tai dabar pasienyje grūdų kainos krenta, grūdai kainuoja 100 euru mažiau nei pasaulinėse rinkose. Už tokią kainą pardavinėti grūdus Lenkijos ūkininkams reiškia tik bankrotą. Kartais girdžiu kalbas, kad Lenkijos ūkininkai neva daro kažką pagal rusų dūdelę, bet tai yra visiška nesąmonė. Ūkininkai ieško būdų, kaip jiems išgyventi, todėl, jei nebus rasta tinkamų sprendimų, vietos ūkininkai, pardavinėdami savo derlių pigiau nei savikaina, bankrutuos dar šiemet“, – kalbėjo A.Macijauskas.
Dėl šios priežasties Lenkija buvo pareiškusi, jog laikinai, iki birželio 30 d., uždraus žemės ūkio produktų ir dalies maisto prekių importą iš Ukrainos. Lenkijos pavyzdžiu pasekė Slovakija, Vengrija ir Bulgarija.
Po tokių žingsnių Briuselis pareiškė, kad bet kokie vienašališki sprendimai dėl Ukrainos eksporto yra nepriimtini, prekybos klausimais turėtų rūpintis ES. Dėl šios priežasties Rumunija nesiėmė jokių veiksmų, nors per ją vežami nemaži kiekiai ukrainietiškų grūdų.
„Esame solidarūs su Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Slovakijos ūkininkais, tačiau taisykles turime nustatyti kartu. Nesivelkime į teisinių sprendimų konkurenciją. Tai nenaudinga nė vienam iš mūsų, priešingai, tai sukuria mums papildomų problemų“, – „Radio Free Europe“ cituojamas Rumunijos žemės ūkio ministras Petre Daea.
Tačiau Europos Komisija (EK) vėliau pati nusprendė, jog iki birželio 5 d. ukrainietiškų grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksportas į Rumuniją bus uždraustas, trečiadienį apie tai pranešė „Reuters“.
„Rumunija bus apsaugota EK sprendimu, ūkininkai gaus kompensaciją“, – teigė P.Daea.
Tuo metu Ukrainai ir Lenkijai pavyko rasti susitartimą, grūdų tranzitas buvo atnaujintas. Lenkų žemės ūkio ministras Robertas Telusas pareiškė, kad buvo sukurti mechanizmai, padėsiantys užtikrinti, jog grūdai šalyje neužsiliktų.
Piktinasi EK darbu
„Mane išvis stebina, kad per tiek laiko EK nieko nepadarė, nors tokią problemą buvome prognozavę. Vienintelis būdas šią problemą išspręsti yra EK įsikišimas ir grūdų pervežimo iki uosto organizavimas, šios veiklos subsidijavimas“, – kalbėjo A.Macijauskas.
Anot jo, EK turi patirties spręsti panašaus pobūdžio krizes, kuomet 2005 m. Vengrijai įstojus į Europos Sąjungą ir kaimyninių šalių rinkas užplūdus pigiems vengriškiems kukurūzams buvo sukurta subsidijų ūkininkams sistema.
„Nieko naujo išgalvoti nereikia, tik atsiverti senus užrašus ir padaryti tą patį“, – pareiškė jis.
Tačiau EK imasi kitokių sprendimų – nuspręsta skirti paramą labiausiai nukentėjusiems ES ūkininkams. Tam anksčiau buvo priimtas 56 mln. eurų dydžio paketas, pasiekęs Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos ūkininkus, tačiau praėjusią savaitę paramos suma buvo padidinta dar 100 mln. eurų.
A.Macijauskas tokiais sprendimais nėra patenkintas: „Ne ūkininkams reikia skirti paramą, o grūdus išvežti, tada nereikės ir tiems ūkininkams paramos. Klausimai sprendžiami kreivai.“
Ar bėdos neatsivytų Lietuvos?
Susisiekimo ministras Marius Skuodis ieško ir kitų išeičių. Anot jo, Lietuva galėtų pagelbėti perkeliant grūdų patikrą iš Ukrainos-Lenkijos pasienio į Klaipėdos uostą, tai sumažintų krovininio transporto su grūdais eiles prie Lenkijos sienos.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat teigė, jog Lietuva galėtų padėti išvežti iki 1 mln. tonų grūdų geležinkeliais iš Ukrainos. „Tai būtų realus sprendimas Ukrainai ir pagalba Lenkijai“, – sakė ministrė.
Ar tai Lietuvoje negalėtų sukelti panašios situacijos, kokia yra Lenkijoje? Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) portalui lrytas.lt nurodė, jog apskritai iš Ukrainos importuojami kviečiai ar kiti javai sudaro tik nedidelę dalį viso grūdų importo, todėl grūdų pertekliaus grėsmės Lietuvoje nėra.
2022 m. kviečių iš Ukrainos buvo importuota už 8 mln. eurų, tai sudarė tik 4 proc. viso kviečių importo.
Didžiausią importo iš Ukrainos vertės dalį šių metų vasario mėnesį sudarė nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas (26,7 proc.), javai (22 proc.) ir aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai (17,6 proc.).
Kviečių šių metų sausio-vasario mėnesiais iš Ukrainos importuota beveik 12,3 tūkst. tonų už beveik 3 mln. eurų, tai sudaro tik 8 proc. viso importuotų kviečių kiekio.
Importuojami kukurūzai, itin reikalingi pašarams, siekė 25 tūkst. tonų, jų vertė – beveik 7 mln. eurų. Iš Ukrainos per 2023 m. pirmuosius du šių metų mėnesius importuoti kukurūzai sudarė 52,2 proc. visų importuotų kukurūzų kiekio ir 36,8 proc. vertės.
Importuotos rapsų ir rapsukų sėklos iš Ukrainos sudarė 93,8 proc. viso šių sėklų importo kiekio ir 76,4 proc. vertės, t. y. 4,4 mln. eurų.
„Kaip matome, iš Ukrainos importuojamų kviečių apimtys nėra reikšmingos, nes tik nedidelė dalis į ES rinką patenkančių Ukrainos kviečių kiekio pasiekia Lietuvos rinką.
Tikimasi, kad artimiausiu metu pavyks sutarti dėl tranzito sąlygų ir didesnė dalis ukrainietiškų javų bus eksportuota į trečiąsias šalis. Pabrėžtina, kad tai neturės jokios įtakos javų importui į Lietuvą, nes suteikiama tik infrastruktūra grūdams, skirtiems eksportuoti už ES ribų“, – rašoma ŽŪM komentare.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taip pat tvirtino, jog ukrainietiški grūdai, keliaujantys per Lietuvą, savo žema kaina rinkos neiškraipytų ir problemų nepridarytų, mat šalyje tikrai neužsiliktų.
„Tai yra tranzitas ne į Lietuvą, o per Lietuvą į Klaipėdos uostą. Dvišaliuose susitikimuose užsienio reikalų ministras yra pasiūlęs visus mechanizmus, saugiklius, pateikęs dokumentus, kaip mes užtikriname, kad krovinys pasiekė Klaipėdos uostą“ – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ teigė K. Navickas.
Visgi jis paminėjo ir tai, kad Lietuvos geležinkelių infrastruktūra dar nėra tokia, kuria galėtume pervežti didžiulius grūdų kiekius.
„Liūdna yra dėl mūsų varganos geležinkelių infrastruktūros. Šiandien didelių kiekių pervežti negalime“, – teigė K.Navickas.
