Susitikimo aptarnavimo išlaidos turėtų siekti ne mažiau kaip 38 mln. eurų, o šių įspūdingų išlaidų liūto dalis teks parodų ir kongresų rūmų „Litexpo“ pasirengimui priimti svečius ir jo prieigoms suremontuoti.
Natūralu, kad dėl tokio solidaus kąsnio virs kova tarp verslininkų, bet rengėjai pasirūpino, jog viskas vyktų po kilimu.
Pasirodo, kone visi „Litexpo“ pirkimai vykdomi neskelbiamų derybų būdu, o viešai konkuruojant – tik maža jų dalis. Didelę korupcijos riziką keliantis, galimų pažinčių landa laikomas pirkimų būdas pasirinktas esą dėl ypatingos skubos.
Renginių organizavimo įmonės „Pirmoji kava“ vadovas J.Morkūnas tvirtina, kad „Litexpo“ išsirinkti ir jau paskelbti tiekėjai patikimi, bet jie esą galėjo labiau užkelti kainas, nei būtų įmanoma paslaugas įsigyjant viešojo konkurso būdu.
Šitaip pasielgti aptarnaujant NATO renginį labai paprasta ir nėra jokios rizikos užsitraukti teisėsaugos patikrinimus, nes neleidžiama naudoti jokių nepatikimų gamintojų įrangos, o ES ar JAV produkcija gerokai brangesnė už kinišką, todėl lengviau pagrįsti aukštesnes nei įprasta kainas.
Visuomenininkas A.Tapinas kainas pavadino kosminėmis. Tačiau analizuoti, kodėl tiek kainuoja paslauga ar pirkinys, esą sudėtinga, nes didelė jų dalis įslaptinta, neatskleidžiamos detalės.
„Litexpo“ tvirtina, jog neskelbiamų derybų kelią teko pasirinkti todėl, kad NATO viršūnių susitikimo rengėjai dirba ypatingos skubos sąlygomis. Taip aiškina ir Užsienio reikalų ministerija.
Reikia pripažinti, kad ir pats verslas iš dalies kaltas, suteikdamas valstybės įstaigoms pretekstą atsisakyti viešų konkursų. Juk juos įprasta skųsti, o tampymasis po teismus trunka labai ilgai, todėl įsigyta paslauga ar pirkinys gerokai vėluoja.
Be abejo, vėluoti surengti NATO viršūnių susitikimą nevalia. Vertinant iš Lietuvos valstybės varpinės, net ir kritikuoti pasirengimą tokiam svarbiam įvykiui tarsi nepadoru. Bet toks mąstymas gali tapti ir patogia širma neskaidrumui.
Juk dar pernai birželį buvo aišku, kaip vyks toks susitikimas ir kas atsakingas už pasirengimą jam. Ar metų negana, kad reikiami pirkimai vyktų viešų konkursų būdu ir, kilus konfliktams, ginčams išsiaiškinti pakaktų laiko?
Be abejo, tai reikalauja daugiau pastangų, be to, galimai susiaurina rengėjų galimybes proteguoti pažįstamus verslininkus, kartais gal ir ne už ačiū. Bent taip įtarinėti visada atsiranda progų, kai sprendimai priimami ne viešai, o neskelbiamų derybų būdu.
Šis būdas dažnai pasirenkamas net ir ne tokiems ypatingą slaptumą ar skubą pateisinantiems atvejams kaip NATO viršūnių susitikimas, bet ir kasdieniams pirkimams.
Pavyzdžiui, iš visuomeninio transliuotojo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ataskaitos paaiškėjo, kad neskelbiamos apklausos būdu 2021 metais įvykdytas net 771 pirkimas, nors kai kuriems skirta ir daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Gal teisės normos nebuvo pažeistos, bet klausimų dėl skaidrumo kyla jau vien todėl, kad nemaža dalis neskelbiamos apklausos būdu sudarytų sutarčių – su etatiniais LRT darbuotojais, jų šeimų nariais, jiems artimais žmonėms. Tokias sutartis sudarinėjo ir kai kurie visuomeninio transliuotojo veiklą prižiūrinčios LRT tarybos nariai.
Galbūt šias sutartis pasirašė labiausiai jų verti kūrėjai, gal jie dirbtinai nepadidino savo darbo įkainių, bet įtarinėjimų kiltų daug mažiau, jei tokie pirkimai vyktų viešo konkurso būdu, nebūtų pridengiami konfidencialumo susitarimais.
Žinoma, NATO viršūnių susitikimas – toks išskirtinis įvykis, kad jį sėkmingai surengus tikriausiai bus pamirštos visos abejonės dėl pirkimų skaidrumo, nors būtų geriau, jei jų iš viso nekiltų.
Manoma, kad šis renginys labai pasitarnaus Lietuvai garsinti, neblogai uždirbs viešbučiai, restoranai, suvenyrų prekiautojai.
Vilniečiams į naudą išeis, kad greičiau bus suremontuotos bent jau tos gatvės, kuriomis važinės delegacijos. Tai turėtų atsverti kelias dienas truksiančius miestiečių gyvenimo suvaržymus.
Eismo apribojimai Vilniuje bus neišvengiami, bet atsakingos institucijos, verslas turėtų pasirūpinti, kad gyvenimas nesustotų, nepatogumų būtų kuo mažiau.
Kur ir kaip važinės delegacijos, žinoma jau dabar, paskelbta, kad liepos 11–12 dienomis bus laikinai stabdomi skrydžiai Vilniaus oro uoste.
Bet kaip paaiškinti, kad, nepaisant šio draudimo, „Ryanair“ ir „Wizz Air“ vis viena pardavinėjo bilietus ir tiems reisams, kurie neišvengiamai bus atšaukti arba lėktuvai turės leistis kituose oro uostuose?
Galbūt tai biurokratinė inercija, nors informacija apie skrydžių apribojimus ir perduota oro bendrovėms, o gal jos tiesiog nenori prarasti uždarbio, žinodamos, kad dėl nesklandumų nebus finansiškai atsakingos.
Vienaip ar kitaip, valstybės įstaigos turėtų užkirsti kelią tokiai neatsakingai saviveiklai ir pasistengti, kad NATO viršūnių susitikimas įsimintų tik svarbiais sprendimais, o ne skandalais, nesklandumais ar nesąžiningu pasipelnymu.
