Praėjusiais metais surinkti duomenys rodo, kad klimato kaita ir su ja susiję reiškiniai jau pateko į grėsmių, kurios gali turėti neigiamą poveikį verslui, šešetuką. Pasaulyje tokią grėsmę nurodė 33 proc., o Vakarų Europoje – 37 proc. vadovų.
Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse. Apklausos duomenimis, palyginti su ankstesniais metais, klimato kaitos grėsmės verslui tikimybė išaugo keliais procentiniais punktais ir 2022 metais Lietuvoje siekė 21 proc.
Tuo metu draudikai pastebi dar vieną nerimą keliančią tendenciją – vis daugiau stichinių gamtos reiškinių fiksuojama tais metų laikais, kuriais anksčiau jie būdavo itin reti.
Suvokia draudimo svarbą
Kaip sakė ne gyvybės draudimo rinkoje pirmaujančios bendrovės „Lietuvos draudimas“ Verslo klientų departamento direktorius Simonas Lisauskas, verslo turto draudimo apimtis mūsų šalyje pastebimai didėja.
2020 metais šios draudimo rūšies pasirašytų įmokų suma rinkoje sudarė 41,5 mln. eurų, o pernai – jau 71 mln. eurų.
„Susidėjo nemažai priežasčių. Pirmiausia COVID-19 pandemija, paskui Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, smarkiai išaugusi infliacija, didėjantis gamtos stichijų poveikis ir ekonomikos neapibrėžtumas.
Visa tai lėmė, kad įmonės pradėjo dažniau svarstyti, ar galėtų atlaikyti kitus iššūkius, susijusius su žala verslui. Daug kam tapo aišku, kad kur kas patogiau pasirūpinti draudimu, kuris užtikrina nuostolių atlyginimą ištikus draudžiamajam įvykiui, nei tikėtis, kad panašių įvykių ar nemalonumų pavyks išvengti“, – teigė S.Lisauskas.
Tačiau kol kas verslo turto draudimo naudos suvokimas, kad ir augantis, smarkiai atsilieka nuo, tarkime, Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybių.
Lietuvoje aiškiausiai suprantama ir labiausiai vertinama transporto priemonių draudimo nauda, o kitas turtas – pastatai, įrenginiai ar atsargos – draudžiamas rečiau.
Tai lemia ir konkrečios įmonės veiklos pobūdis.
Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimas“ turi daugiau nei 35 tūkstančius verslo klientų ir tik nedaugelis rūpinasi verslo turto draudimu.
Daugiausia tai korporacijų padaliniai ar didžiosios įmonės.
„Stambusis verslas procentiniu atžvilgiu turto draudimą įsigyja dažniau nei vidutinis, o pastarojo segmento įmonės dažniau nei smulkiojo verslo.
Viską lemia tai, kaip bendrovės suvokia, kokia rizika joms gresia. Kita vertus, įtakos turi ir verslo turto apimtis: didžiosios įmonės jo turi daugiau“, – aiškino S.Lisauskas.
Stichijos kelia grėsmę
Visiems suprantama, kad bet kokio dydžio įmonė rūpinasi savo turtu, – įprastai įrengiama saugos ir priešgaisrinė signalizacija, vaizdo stebėjimo kameros, kartais samdomi sargai ar saugos bendrovės.
Tačiau tai nepadeda išvengti žalos tais atvejais, kai ima siautėti gamtos stichijos. O jų, kaip rodo statistika, kiekvienais metais gausėja.
„Įmonės turi užduoti sau du klausimus. Pirmasis – kokia tikimybė, kad stichinė nelaimė nutiks? Deja, ji yra auganti. Antrasis – kokia bus nuostolio apimtis dėl gamtinių stichijų padarytos žalos?
Pavyzdžiui, jei bus apsemti sandėliai su kompiuterine technika arba nuo susidariusios didelės sniego dangos įlūš gamyklos stogas, po kuriuo – sudėtingos robotizuotos staklės.
Nuostoliai tokiais atvejais gali siekti šimtus tūkstančių eurų, jei ne daugiau.
Be to, dėl infliacijos brangsta pastatų atkuriamieji kaštai, todėl vidutinė patiriama žala irgi auga.
Tarp mūsų klientų buvo tokių bendrovių, kurių nuostoliai dėl gamtos stichijų padarytos žalos siekė ir 50 tūkst. eurų, ir daugiau“, – pasakojo S.Lisauskas.
Kad gamtos stichijos pridaro milžiniškos žalos, rodo ir „Lietuvos draudimo“ turima verslo turto draudimo statistika: pernai buvo užfiksuota 11 didelių gamtinių jėgų įvykių, bendra nuostolių suma siekė daugiau nei 700 tūkst. eurų, o vidutinė žala – 2,3 tūkst. eurų. Pagrindinė priežastis – audros.
Ankstesniais dešimtmečiais daugiausia nuostolių pridarydavo vasaros audros ir pirmasis sniegas. Tačiau, remiantis pastarųjų dešimties metų statistika, audrų sezonas jau persikėlė ir į žiemą, o daugiausia jų fiksuojama jau keturis mėnesius per metus – sausį, kovą, birželį ir liepą.
Nerimą kelia ir kita tendencija, susijusi su dideliu kritulių kiekiu šaltuoju metų laiku.
„Prieš 10 ar 20 metų Lietuvoje mažai kam buvo įdomus sniego slėgis. Tačiau dabar su sniego slėgio sukeliamomis žalomis susijusios draudimo išmokos vidutiniškai du kartus didesnės nei išmokamos už kitas stichijas – audras, krušą ar liūtis.
Ir praėjusią žiemą pasitaikė, kad per parą iškrito didžiulis kiekis sniego. Jo nespėjama nuvalyti nuo stogų, todėl jie įlūžta.
Bet kuriai verslo įmonei tai reiškia sugadintą turtą, įrenginius ar atsargas. Tai gali baigtis net veiklos stabdymu ir šiuo atveju vienintelė išeitis sumažinti didžiulį finansinį nuostolį verslui yra draudimas.
Staiga ir netikėtai per trumpą laiką iškritusių kritulių kiekis yra tai, ko įmonės pačios negali nuspėti ir tinkamai tam pasiruošti“, – teigė pašnekovas.
Siūlo rinktis, ko reikia
Įprastai draudžiamos kelios verslo turto kategorijos, kurios priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Tai – statiniai, įrenginiai, atsargos, investicijos į nuomojamas patalpas. Standartiškai draudimo apsauga taikoma nuo gaisro ar vandens rizikos, gamtos stichijų, piktavališko sugadinimo.
„Draudėjas visuomet gali pasirinkti norimą paslaugų paketą. Verslo draudimas yra konsultacinis: klientai turėtų skirti laiko, kad apgalvotų, kas jiems kelia didžiausią riziką, kaip bus reguliuojama žala po draudžiamojo įvykio.
Kad turto draudiminė apsauga būtų tinkama, reikia įsitraukti abiem pusėms – tiek draudikui, tiek draudėjui“, – tvirtino „Lietuvos draudimo“ atstovas. Jo teigimu, tikimybė, kad verslo turtui bus padaryta žala, siekia apie 9–10 proc.: per metus viena iš dešimties „Lietuvos draudimo“ apdraustų įmonių ją patiria.
Žala gali būti milžiniška
Pasak S.Lisausko, didžioji dalis verslo klientų renkasi tik turto – pastatų, įrenginių ar atsargų – draudimą.
Taip daro net 98 procentai draudėjų. Tik maždaug penktadalis iš jų įtraukia visų rizikų draudimo sąlygas.
Vos pusantro procento įmonių pasirenka papildomą, tačiau labai svarbų verslo nutrūkimo rizikos draudimą.
„Jei dėl gamtos stichijų, gaisro ar kitokių priežasčių padaroma itin didelė žala, tarkime, gamybos įmonei, ji ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui turi sustabdyti veiklą. Tai reiškia neįvykdytus užsakymus ir negautas pajamas.
Tokie įvykiai nėra itin dažni, tačiau jų pasitaiko ir nuostoliai būna milžiniški. Turintiems verslo nutraukimo rizikos draudimą patirtą finansinę žalą kompensuoja draudimo bendrovė“, – pasakojo S.Lisauskas.
Dar mažiau – apie 0,5 proc. – klientų renkasi draudimo apsaugą nuo gamybos įrenginių gedimo, nors jo atveju žala irgi gali būti didelė.
