Reikia gyventi taip, kad neprisišiukšlintume. Tokios nuostatos ir namie, ir versle laikosi bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Šiukšlinimo būdų yra kuo įvairiausių – iššvaistytos energijos, nerūšiuojamų perdirbti tinkamų atliekų, išmetamo maisto, automobilių išspjaunamų oro teršalų, taip pat ir informacinio melo ar psichologinio smurto šiukšlių.
„Laikytis tvarumo reikalavimų man nesunku, nes mano asmeninės nuostatos tokios pat kaip ir tvarumo nuostatos versle. Tik tiek, kad tai vadinama skirtingais žodžiais. Vieniems tai tvarumas, man – taupumas ir praktiškumas“, – paaiškino D.Dundulis.
Tai jau įprasta: „Norfos“ tinkle susidarančios atliekos – plastikas, popierius, maistas – stropiai surūšiuojamos. Kartono pakuotėms sutvarkyti centriniame sandėlyje įrengti presai – suspausti ruošiniai išgabenami perdirbti į bendrovę „Klaipėdos kartonas“.
Prekių logistikai „Norfa“ senokai nebenaudoja vienkartinių dėžių. Tai, kas pagaminama „Norfos“ grupės įmonėje „Rivona“ – pieno, duonos, mėsos ir kiti gaminiai, išvežiojama daugkartinio naudojimo dėžėse.
Tačiau vis dar atrandama tapymo būdų, didinančių šio prekybos tinklo tvarumą.
Sukūrė programėlę
Per mėnesį – 40 tonų terminio popieriaus juostų, skirtų kasos aparatams. Tiek jų sunaudoja daugiau nei pusantro šimto Lietuvoje esančių „Norfos“ parduotuvių. Vadinasi, tiek pat tonų susikaupia ir šio popieriaus atliekų, kurios apskritai nėra perdirbamos.
Kasos kvitus pirkėjams būtina įteikti, bet dauguma žmonių nė nežvilgtelėję švysteli juos į šiukšliadėžes, esančias prie kasų. Tie, kurie kvitus parsineša namo, vis tiek juos išmeta ten pat, kur ir kitas komunalines nesurūšiuotas atliekas, vėliau patenkančias į sąvartynus.
Šis šiukšlinimo būdas baigiamas įveikti. Jau sukurta mobiliesiems telefonams skirta programėlė „Norfa“.
Ją vartotojai gali atsisiųsti į savo telefonus ir naudoti vietoj nuolaidų kortelės.
„Pasinaudojus programėle kvitas automatiškai atsiduria jos skiltyje „Piniginė“, bet kol kas kasos aparatas išspausdina jį ir ant popieriaus.
Netrukus bus žengtas ir kitas žingsnis – pasinaudojus programėle kasos aparatas kvito nebespausdins“, – paaiškino D.Dundulis.
Apskritai, pasak jo, prekyboje ypač svarbu tinkamai sutvarkyti atliekas, nes parduotuvės yra ta vieta, kur jų susikaupia dideli kiekiai.
Tobulina apšvietimą
„Norfa“ yra lyderė: 2015-aisiais „Norfos mažmena“ buvo tapusi veiksmingiausiai savo ūkyje energiją vartojančių įmonių konkurso nugalėtoja.
Bendrovė anuomet gavo „Žaliojo protokolo“ įmonės apdovanojimą „Žaliasis medis“.
Mat 2014-ųjų pradžioje pasirašiusi „Žaliąjį protokolą“ įmonė per metus inovatyvias energijos taupymo sistemas įdiegė dalyje „Norfos“ parduotuvių, o metais anksčiau visų tinklo parduotuvių teritorijos ir vidaus apšvietimas buvo pakeistas LED šviestuvais.
Praėjo geras dešimtmetis ir vis dar atrandama priemonių, gebančių sumažinti elektros energijos sąnaudas.
Kovo mėnesį buvo baigta rekonstruoti Vilniuje, Ukmergės gatvėje, esanti „Norfa XXL“ parduotuvė. Būtent joje šiuo metu įdiegta nauja elektros energijos taupymo sistema.
„Įrangos veikimo principas panašus į judesio daviklių. Prietaisai reaguoja į pirkėjus, esančius prekybos salėje. Jie 35–50 proc. sumažina apšvietimo intensyvumą tose parduotuvės zonose, kur nėra pirkėjų.
Tuomet, kai pirkėjų srautas mažas, ši sistema veikia ypač efektyviai. Žmonės to nė nepastebi, nes ten, kur jie atsiduria, – prie prekių lentynų ar vitrinų, apšvietimas tampa ryškus“, – kalbėjo D.Dundulis.
Tikimasi, kad naujoji sistema elektros energijos sąnaudas šioje parduotuvėje sumažins trečdaliu. Jeigu tai pasiteisins, ji bus diegiama kiekvienoje rekonstruojamoje arba statomoje parduotuvėje.
Abejonės dėl maišelių
Yra įvairių būdų, kurie įmones surikiuoja į atsakingo verslo gretas. Jos moka skaičiuoti, vertinti, analizuoti. Tačiau neretai savo valią verslui primeta ir politikai, net nepasivarginę įsigilinti į problemas.
Pasak D.Dundulio, atsiranda sveika logika nepagrįstų reikalavimų, naujausias – maisto produktų pakavimo į plastiko maišelius pokyčiai parduotuvėse.
Seimas parengė įstatymą, kuris nuo liepos 1-osios prekybininkus įpareigos už vienkartinius maišelius imti mokestį – juos pardavinėti. Esą tai paskatins žmones neimti tų maišelių – nedėti į juos maisto produktų, taip esą jų bus išmetama mažiau.
„Tačiau politikai nenori matyti tikrosios problemos. Juk reikia iš esmės vertinti visą situaciją, o ne ką nors traukti iš konteksto.
Pavyzdžiui, kai kurios mėsos perdirbimo įmonės supjaustytą į puskilogramius skerdieną fasuota į storą celofano pakuotę. Pasvėrėme – ji sveria net 50 gramų. Vadinasi, kartu su puse kilogramo mėsos parduodama ir 50 g šiukšlių, bet tokioje situacijoje neįžvelgiama problemos.
Tačiau kai parduotuvėse skerdiena sukraunama į vitriną ir pirkėjo prašymu sveriama ir dedama į lengvą, nė pusės gramo nesveriantį plastiko maišelį, problema atsiranda? Nebūtinai tai esti mėsa, sveriami kulinarijos gaminiai ar kiti maisto produktai taip pat dedami į lengvuosius maišelius“, – situaciją nusakė D.Dundulis.
„Norfos“ darbuotojai apskaičiavo: pardavus 100 sveriamų produktų, sudėtų į lengvuosius plastiko maišelius, nesusikaupia toks šiukšlių kiekis kaip kitose parduotuvėse pardavus vos vieną pusės kilogramo mėsos pakuotę. Taigi skerdieną pjaustant parduotuvėse ir pakuojant ją į mažuosius maišelius sąvartynai išgelbėjami nuo didelio kiekio atliekų.
Riebalų neišplauna
Šioje situacijoje yra dar vienas niuansas – mėsa, kaip ir kulinarijos gaminiai, pakuotes išriebaluoja.
Dauguma žmonių tų maišelių nė neplauna ir nerūšiuoja, tad, tikėtina, visi jie atsiduria bendrame atliekų konteineryje ir nebūna perdirbami.
Anot D.Dundulio, ir gamyboje yra situacijų, kurios verslą priverčia įsitikinti, kad pakuočių perdirbimo sistema neveikia.
Alytaus pieninė yra „Norfos“ grupės įmonės „Rivona“ padalinys. Joje pienas išpilstomas ne tik į butelius, bet ir į nepermatomas plastiko pakuotes.
„Pasitaiko, kad fasavimo metu pakuotės išsitampo ar kitaip sugadinamos.
Jų susikaupia nemažai, todėl ieškojome perdirbėjų, kuriems galėtume jas perduoti, nes tai švarios, nenaudotos, tik deformuotos pakuotės.
Tokiais atvejais esu bjaurokas – liepiau kolegoms žūtbūt surasti perdirbimo įmonę, nes tai rūšiuotos plastiko atliekos, nevalia jų mesti į sąvartyną.
Tačiau mums nepavyko – neradome nė vieno perdirbėjo.
Viskas baigėsi tuo, kad surūšiuotus maišelius iš pieninės surenka viena įmonė, bet jie nėra vežami perdirbti. Tad jei net mes neradome, kas perdirbtų vienodos rūšies nemenką plastiko pakuočių kiekį, kas gi tuomet perdirba riebaluotas mėsos pakuotes?“ – retoriniu klausimu pasakojimą baigė D.Dundulis.
Dėmesys – darbuotojams
Versle yra dar vienas niuansas, kuris, kalbant apie tvarumą ir atsakingą verslą, dažnai primirštamas. Tai – žmonių savijauta darbe.
„Neabejoju, kad darbuotojų tarpusavio santykiams toną privalo duoti pagrindiniai įmonių vadovai.
Tuomet, kai aukščiausias vadovas su visais darbuotojais, kad ir kokio rango jie būtų, elgiasi etiškai, taip pat elgiasi ir žemesnių grandžių vadovai.
Išties anksčiau Lietuvoje buvo paplitęs viršininko sindromas, bet šiuo metu nuostatos jau pasikeitusios. Vidurinės grandies vadovai, pavyzdžiui, parduotuvių direktoriai, su savo pavaldiniais bendrauja taip, kad visi jie nejaustų diskomforto“, – teigė D.Dundulis.
Tačiau versle neįmanoma išvengti ir konfliktinių situacijų. Pasitaiko darbuotojų, kurie engia kitus ar tyčiojasi iš bendradarbių. Tokių, anot pašnekovo, būtina atsisakyti – elgtis pagal teisės aktus ir juos atleisti, nes neišspręsta situacija tik dar labiau didina įtampą ir pakerta darbuotojų motyvaciją.
„Nesame idealūs, tačiau neabejoju tuo, kad vaikų elgesys – tėvų elgesio atspindys. Versle taip pat vadovo elgesys daro įtaką visų kitų darbuotojų savijautai ir elgesiui“, – patikino D.Dundulis.
Pasenę vaisiai ir daržovės – biodujoms gaminti
- Bananai parudavo. Ant obuolių – įspaudimo žymės. Morkos apvyto, slyvos ištežo. Pirkėjai perka akimis ir tokių prekių į pirkinių krepšius nebededa. Tad kur jos atsiduria surinktos iš parduotuvių lentynų?
- Švieži vaisiai ir daržovės yra būtent tie maisto produktai, kurių galiojimo laikas trumpas ir kurių prekybos tinklams tenka utilizuoti daug, ypač vasarą. „Norfa“ apskaičiavo, kad vidutiniškai per savaitę utilizuojama apie 50 tonų šių prekių, – toks jų kiekis susikaupia maždaug pusantro šimto Lietuvoje esančių šio tinklo parduotuvių.
- Kitų maisto atliekų likučiai nėra dideli. „Noriu, kad mūsų verslas iš tiesų būtų tvarus, o ne apsimestinai tvarus“, – sakė D.Dundulis.
- Jis papasakojo, kokį maždaug prieš penkerius metus parinko daržovių ir vaisių utilizavimo būdą.
- „Pats važiavau ir žiūrėjau, kaip vaisių ir daržovių atliekas tvarko specializuota įmonė. Mąsčiau, ką padaryti, kad jos iš tikrųjų būtų sutvarkomos tvariai. Ir mums pavyko sukurti iš tiesų tvarią sistemą. Vis dėlto prireikė pusmečio, kol pasiekėme tikslą – kol išmokėme darbuotojus viską tvarkingai rūšiuoti“, – paaiškino pašnekovas.
- Šiuo metu kiekvienoje „Norfos“ parduotuvėje yra specialūs dengti konteineriai, į kuriuos sumetami pasenę vaisiai ir daržovės. Tačiau į juos neturi patekti jokios pakuotės – nei celofaniniai maišeliai, nei plastiko ar kartono dėžutės. Tai ypač griežtas reikalavimas. Visa tai yra antrinės žaliavos, todėl surūšiuojamos atskirai.
- Šie konteineriai sukraunami į sunkvežimius, kurie į parduotuves suveža prekes. Jie gabenami į centrinį antrinės „Norfos mažmenos“ įmonės „Rivona“ sandėlį Kėdainiuose.
- Specialioje patalpoje bioatliekos suverčiamos į didelį konteinerinį 20 tonų automobilį ir kas porą dienų išgabenamos į Krekenavos agrofirmos biodujų jėgainę. Iki jos nuo sandėlio – vos 20 kilometrų, o švarią biomasę jėgainė paima neatlygintinai.
- „Sukūrėme tokią sistemą: kiekvienas bioatliekų konteineris yra identifikuotas. Jeigu jame randama nors mažiausia šiukšlė, parduotuvei, iš kurios jis atgabentas į sandėlį, skiriama bauda. Tad jau geri metai, kai konteineriuose nebeatrandama jokių plastiko ar popieriaus atliekų. Kai 20 tonų konteineris išverčiamas biodujų jėgainėje, ten taip pat tikrinama, ar nėra pakuočių likučių. Jei jų būtų aptinkama, gautume baudą“, – sakė D.Dundulis.
