Viešosios įstaigos „Vandens kelio“ vadovas Nerijus Šilgalis paaiškino, kad pokyčiai susiję su akcizų degalams politika.
„Pernai patyrėme milžinišką degalų kainų šuolį ir sukaupėme beveik 100 tūkst. eurų nuostolių. Vėliau naftos kainos nukrito, tačiau šiemet prisidėjo akcizas, kuris sudaro 400 eurų už toną degalų“, – aiškino N.Šilgalis.
„Raketai“ iš Kauno nuplaukti į Nidą ir grįžti reikia apie 1,2 tonos degalų, todėl papildomos išlaidos per visą sezoną gali siekti 25 tūkst. eurų.
„Akcizo lengvata visada buvo taikoma, o dabar ji naikinama visiems, plaukianties vidaus vandens keliais. Kaštai neišvengiamai kils“, – įsitikinęs N.Šilgalis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė, kad jį tokie pokyčiai smarkiai nustebino.
„Man nesuprantama, kai valstybėje kalbama apie tai, kad mokesčių pokyčiai turėtų įsigalioti mažiausiai po pusmečio pereinamojo laikotarpio, tačiau viena įstaiga staiga nusprendžia pateikti išaiškinimą, kad pasikeitimai įsigalioja čia ir dabar“, – stebėjosi M.Skuodis.
Pasak jo, toks žingsnis neatitinka Vyriausybės politikos, negalima daryti kardinalių pokyčių, todėl tikimasi iniciatyvos Seime pakeisti situaciją kartu nenusižengiant ES teisės aktams.
„Lengvata turi būti taikoma“, – rėžė susisiekimo ministras M.Skuodis.
N.Šilgalis džiaugėsi, kad upeiviams jau neliko rūpesčių dėl nusėdusio Nemuno – šią problemą pavyko išspręsti pastačius apie 500 bunų. Jos padidina vandens gylį ir paspartina tėkmę. Per artimiausius tris mėnesius numatyta pastatyti dar maždaug pusšimtį bunų ir projektas bus baigtas.
„Investavus 25 mln. eurų, Nemuno vaga nuo Kauno iki Kuršių marių nereikės rūpintis mažiausiai pusšimtį metų“, – įsitikinęs susisiekimo ministras M.Skuodis.
Viena didžiausių savo svajonių jis įvardijo Neries pritaikymą laivybai, tačiau tai susiję ne tik su investicijomis, bet ir aplinkosaugos reikalavimais.
Atnaujintas vandens kelias turėtų paspartinti ir krovinių gabenimą Nemunu – šiam tikslui numatyta naudoti elektrines baržas. Jos bus statomos arba nuomojamos.
Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcija vadovas Vladimiras Vinokurovas prasidedančio navigacijos sezono proga paskelbė tris svarbiausias naujienas.
„Išsprendėme kelis dešimtmečius turėtą problemą – atsirado galimybės įsipilti kuro neišlipant į krantą“, – kalbėjo V.Vinokurovas.
Pirmosios plaukiojančios degalinės buvo įrengtos jau pernai, tačiau laivavedžiai degalų galėjo įsigyti tik sudarius išankstinę sutartį. Dabar galima atsiskaityti banko kortele neišlipant iš katerio. Pakeisti teisės aktus prireikė metų.
Direkcija pasiūlė aplikaciją, pritaikytą telefonams ir planšetėms. Nurodžius maršrutą, ji tampa vedliu laivavedžiui – rodo tikslią vandens kelio liniją. V.Vinokurovo nuomone, ši paslauga itin patraukli naujokams, mažiau patirties turintiems laivavedžiams.
Kuršių mariose laivams anksčiau buvo skirtas tik vakarinis koridorius, o dabar Lietuvos pusėje sužiedintos visos Kuršių marios. Jas galima apiplaukti ir grožėtis žemynine pakrante. Iš viso šiemet vidaus vandens keliai pailgėjo 17 kilometrų.
V.Vinokurovas vylėsi, kad šiemet pajudės darbai Nemuno aukštupyje – nuo Kauno iki Druskininkų. Aplinkinių savivaldybių atstovai labai domisi šiuo projektu.
Pasak V.Vinokurovo, upių pakrantėje vis dar trūksta infrastruktūros, tačiau tuo turi rūpinti pačios savivaldybės, o direkcija gali tik padėti savivaldybėms bei privačiam verslui kuriant infrastruktūrą.
V.Vinokurovas tikino, kad šliuzo idėja Kauno hidroelektrinėje tikrai neužmiršta, ją itin aktyviai palaiko Kauno savivaldybė.
„Prasideda poveikio aplinkai vertinimas bei projektinių pasiūlymų teikimas. Per dvejus metus šie dokumentai gali būti sutvarkyti, o tuomet jau reikės spręsti finansavimo klausimus“, – kalbėjo direkcijos vadovas.
Jo skaičiavimas, šliuzas gali būti įrengtas 2030 metais.
